ASD1.gif (8484 bytes)

Autoriai
Pratarmė
Pratarmė elektroninei versijai
Turinys
Sutrumpinimai
Summary in English
Rėmėjai
Paieška

Turinys > Kultūra > Kultūros namai

 

 

Anksčiau kultūros namai buvo daugelyje gyvenviečių, kaimų. Žemiau aprašomi tik dabar veikiantys kultūros namai.

Biliakiemio kultūros namai. 1969 m. buvo pastatyti kultūros namai. Jie buvo viename pastate su kolūkio administracija. 1969–71 m. direktorė ir meno vadovė Janina Varneckienė, 1971–76 m. direktorė Nijolė Ruzgienė, vėliau Genė Raškauskaitė. Meno vadovu dirbo Vladas Trimonis. 1982 m. atvykus jaunoms specialistėms Daliai Barzdonienei ir Rasai Didžgalvienei, įkurta agitbrigada ,,Yla“. Nuo 1988 m. kultūros namų vadovė – Danguolė Jazbutienė. Veikia moterų etnografinis ansamblis ir kt. kolektyvai. Meno vadovais dirbo Edmundas Gutauskas, o nuo 2000 m. – Stasė Kapcevičienė. Laikinai direktore dirbo vyr. specialiste Onytė Urbanavičienė.

Onytė Urbanavičienė

Daugailių kultūros namai. 1946 m. Daugailiuose pradėjo veikti klubas. Jo vedėja – Vera Stepakovaitė, jai talkino mokytoja Sofija Baliukevičiūtė. Tuo metu suvaidinta J. Baltušio drama ,,Gieda gaideliai“ (aps. apžiūroje laimėta pirmoji vieta). 1952–56 m. klubo vedėja Birutė Vitaitė. Tuo metu suvaidinti 5 J. Paukštelio, V. Miliūno veikalai, įkurtas pirmas rajone pagyvenusių žmonių šokių ratelis. 1956–58 m. klubo vedėja Emilija Akilėnienė. Jai vadovaujant suvaidinta Žemaitės ,,Marti“ ir ,,Petras Kurmelis“, A. Grušo ,,Nenuorama žmona“ ir kt. 1958 m. atidaryti kultūros namai. Direktorė Aldona Norkūnienė, meno vadovas Steponas Dailydėnas. Tuomet veikė dramos būrelis (26 žmonės), choras (22 žmonės), liaudies šokių ratelis, pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas, moterų ansamblis, moterų kvartetas. Meno saviveiklos kolektyvas suruošė 32 koncertus, iš jų 13 – išvykose. 1960 m. atvyko dirbti Vilniaus muzikos technikumo absolventas Albinas Penkauskas. Veikė 5 saviveiklos kolektyvai. Komedija ,,Juodoji Muzauskų diena“ rajoninėje apžiūroje užėmė pirmąją vietą. 1963 m. kultūros namų direktorius – Julius Meidus, 1964–83 m. – Aldona Norkūnienė, meno vadovė – Stefanija Misiukienė (1966–76 m.). Tuo laikotarpiu veikė vyrų ir moterų ansambliai, dramos būrelis, vaikų šokių ratelis, agitmeninė brigada ir kt. 1970 ir 1975 m. pagyvenusių žmonių kolektyvas dalyvavo Respublikinėje dainų šventėje. 1976–84 m. meno vadovė – Palmira Ališauskaitė. 1983–84 m. direktorė – Nina Maželienė, 1983–85 m. – Ričardas Knizikevičius, 1986 m. direktorė – Ona Bočienė, 1986–88 m. vadovė – Birutė Vilkickaitė, 1988–89 m. direktorė – Ona Grigaliūnienė, 1989–93 m. meno vadovas – Vidmantas Paliulis. Nuo 1989 m. direktorė, administratorė – Jūratė Paliulienė. Veikia vaikų dramos, ritminių šokių, skaitovų ir kt. būreliai.

Jūratė Paliulienė

Kirdeikių kultūros namai. Kirdeikių klubą–skaityklą statė ir 1936–1940 m. šiems vadovavo kunigas Juozas Breiva. Vėliau čia dirbo Danguolė Mačiulytė, Smilėja Klimašauskaitė, Algis Gaižutis. 1957 m. atidaromi kultūros namai. Direktoriais dirbo Rima Voverytė, Irena Maknytė, Danutė Aidukienė, Vilma Valienė. Dabar direktorė Alma Paukštienė. Čia pasirodo saviveiklininkai, muzikantai, šokėjai.

Alma Paukštienė

Kišūnų (Bekinčių) kultūros namai. 1956 m. pradėjo veikti Bekinčių kultūros namai. Direktorius iki 1961 m. buvo Vladas Butiškis. Meno vadovas – Vaclovas Čebatorius. Vienerius metus dirbo Elvyra Latvėnaitė. 1961–65 m. kultūros namų direktorė – Stasė Katuokienė. Veikė dramos, jaunimo ir pagyvenusių žmonių šokių kolektyvai. 1962 m. meno vadovė – Jūratė Svilaitė, 1963 m. – Bronius Rasakevičius, 1964 m. – Julė Jusytė, 1965 m. – Gražina Kraujalytė. 1965–2000 m. direktorius – Bronius Rasakevičius. 1978 m. kultūros namai persikėlė į buvusios Kišūnų aštuonmetės mokyklos pastatą ir vadinosi Kišūnų kultūros namais. Meno vadovais dirbo Petras Sakalauskas, Valė Čerškuvienė (1974–82 m.), Onutė Rasakevičienė (1982–88 m.), 1998–2000 m. Irena Dabriagienė. Nuo 2000 m. kultūros namų vedėja 0 Irena Dabriagienė, meno vadovas – Bronius Rasakevičius.

Irena Dabriagienė

Pačkėnų kultūros namai. 1989 m. atidaryti kultūros namai su 200 vietų sale, diskotekų, parodų salėmis, biblioteka, repeticijų kambariais. Direktorė, vyr. specialistė – Loreta Mikalauskienė, meno vadovė – Ingrida Pakėnienė (1989), 1989–97 m. – Sigitas Juodgalvis, nuo 1997 m. – Edmundas Gutauskas. Veikia kaimo kapela, pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas, estradinė grupė, moterų, merginų ansambliai, suaugusiųjų dramos būrelis.

Loreta Mikalauskienė

Pakalnių kultūros namai. 1950 m. atidarytas klubas–skaitykla (vedėjas Liudas Babrauskas). 1954 m. L. Babrauskas pradėjo dirbti bibliotekos vedėju, o klubui–skaityklai vadovavo Vanda Bernotaitė-Skrebiškienė. Veikė dramos, tautinių šokių ir skaitovų rateliai. Pastatyta: ,,Gieda gaideliai“, ,,Marti“, ,,Nebrendila“ (režisavo Pakalnių septynmetės mokyklos mokytojas Romualdas Valančiūnas), ,,Nelaukta viešnia“, ,,Kuprotas oželis“, ,,Palangos liūtas“, ,,Petras Kurmelis“, ,,Vis per gerą širdį“. Tautinių šokių ratelis (vadovė Stefa Čirvinskienė) iškovojo I vietą tarp Vilniaus zonos kolektyvų. Kultūros namai atidaryti 1960 m. Jiems vadovavo Stefa Druskytė, Angelė Mameniškytė, Danutė Kvedarienė, Liudas Babrauskas, Onutė Gutauskienė, Vanda Zabulėnienė, Virginija Aleknavičiūtė, Regina Nugarienė, o nuo 1977 m. – Eugenija Čepienė. Pastatytas K. Binkio ,,Atžalynas“. Pagyvenusių žmonių kolektyvas 1980 m. dalyvavo Respublikinėje dainų ir šokių šventėje.

Romualdas Valančiūnas

Saldutiškio kultūros namai

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Saldutiškyje atidarius prad. m-klą pirmieji kultūros organizatoriai buvo mokytojai: Telksnys ir Birutė Lekavičiūtė. 1936 m., atidarius šaulių namus, čia veikė dramos ratelis, choras, šokių ratelis, grojo orkestras. 1940–1945 m. Kultūrinė veikla buvo sustabdyta 1950 m. atidarytas klubas–skaitykla. Vedėja Janina Morkutė darbovietėje nušauta. Po jos klubo–bibliotekos veiklai vadovavo Antanina Kaušylienė. 1951 m. atidaryti kultūros namai. Vadovaujant muzikos mokytojui Baliui Normantui choras, moterų ansamblis, susikūrė vyrų ansamblis, dramos būrelis, mišrus mokinių choras ir pagaliau kultūros namų choras, dalyvavęs 1955 m. Respublikinėje dainų šventėje. Susikūrė tautinių šokių kolektyvas (vadovė mokytoja Zofija Kastravickienė. 1978 m. įsikūrė pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas, pirmavęs Utenos rajone ir užėmęs antrąją vietą respublikoje. Nuo 1951 m. kultūros namų direktoriais dirbo: Mindaugas Stundžia, Vida Bikelytė, Valė Sereičikienė, Julė Baronienė, Ona Trinkūnienė, Edvardas Rastenis, Albina Trinkūnaitė, Stasė Nasevičiūtė, Romualdas Jatautis, Stasys Ryliškis, Zenonas Čestas, Nijolė Meškauskienė. Meno vadovais: Laima Jarmalytė, Giedrė Sadauskaitė, Jonas Virvytis, Danutė Strogalytė. Kultūros namai buvo zoniniai, dirbo 4 darbuotojai. Nuo 1978 m. kultūros namų direktorė Alena Kaušilienė. Panaikinus zoninius kultūros namus, liko du darbuotojai: direktorė Alena Kaušylienė, meno vadovė Danutė Strogalytė-Zajančauskienė. Veikia šie kolektyvai: dramos, etnografinis, vokalinis moterų, vaikų ansambliai, mišrus choras ir kt.

Alma Kuliešienė

Sudeikių kultūros namai. Įkurti 1958 m. Pirmasis direktorius ir meno vadovas buvo mokytojas Stasys Karalius. Vėliau kultūros namams vadovavo E. Beliavičius, N. Daugelavičienė, J. Kavolelienė, K. Misiūnas, J. Gineika, B. Jokubauskienė, A. Lasys, S. Vancevičienė, D. Strogalytė, Vaišnoras, G. Treinys, S. Misiukienė, A. Ramelienė, S. Kazickienė, V. Gaižauskas. Nuo 1997 m. direktorė ir meno vadovė – L. Gaižauskienė. Prieš kelis dešimtmečius buvo mišrus choras, vokaliniai ansambliai, kaimo kapela, estradinis ansamblis, senovės muzikos ansamblis, grojęs klasikinę muziką, veikė dramos ratelis, pagyvenusių žmonių kolektyvas ir kt. Garsėjo dramos kolektyvas, pastatęs „Tadą Blindą“, R. Valendo „Dviveidį velnią“, L. Mitrofonovo vodevilį „Melagė“ ir kt. veikalus. Dabar veikia vaikų pramoginės muzikos grupė „Šaltinėlis“ (vadovai L. ir V. Gaižauskai). Koncertavo Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje. Išleido garsajuostes. Čia organizuojami dailininkų ir skulptorių plenerai. Skulptūros papuošė miestelį, kiti darbai kaupiami Sudeikių galerijoje.

Lina Gaižauskienė

Tauragnų kultūros namai. Iki 1959 m. kultūriniai renginiai vykdavo parapijos salėje. 1959 m., pastačius kultūros namus, dramos mėgėjų ir kiti kolektyvai rinkdavosi juose. Čia repetuodavo moterų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Audronės Ramanauskienės, šokėjai, kurių mokytoja – Erika Ruzgienė, o 1998 m. vyko mėgėjų teatrų šventė ir kiti renginiai. Namų direktoriai: 1966–1971 m. – tautodailininkė Genovaitė Babrauskienė, meno vadovė – Danielė Petrėnienė, 1973 m. menotyrininku paskirtas Vytautas Varneckas, nuo 1974 m. direktorė – Vanda Varneckienė.

Vanda Varneckienė

Utenos kultūros rūmaiUtenos kultūros rūmai. Utenos kultūros rūmai atidaryti 1989 m. (projekto autorius Kamaitis). Kainavo 1 mln. tūkst. rb., bendras jų plotas – 3256 m². Yra dvi žiūrovų salės: didžioji (600 vietų) ir mažoji (Pjero, 80 vietų), atidaryta vėliau, dailės galerija, diskotekų salė, repeticijų patalpos. Rūmuose nuolat vyksta profesionalių ir meno mėgėjų kolektyvų koncertai, spektakliai, švenčių, reikšmingų datų minėjimai. Populiarios tradicinė kasmetinė Lietuvos kaimo kapelų ir liaudies muzikantų šventė ,,Linksmoji armonika“, miesto šventė švenčiama rudenį, Užgavėnės, Joninės, Rugsėjo I, Atvelykis, kalėdiniai ir naujametiniai renginiai vaikams, Pelenės ir Princo rinkimai, Dvynių šventės, jaunimo muzikos grupių konkursas ,,Aukštaitija“, džiazo muzikos vakarai, kraštiečių šventė, literatūriniai vakarai (poetų B. Brazdžionio, K. Bradūno), parodų atidarymai (dailės galerijoje nuolat eksponuojamos tautodailininkų, profesionalių Lietuvos ir užsienio dailininkų parodos). Kultūros rūmams priklauso ir miesto parko estrada, kurioje vyksta masinės šventės, koncertai, renginiai. Prie kultūros rūmų įrengtas koncertinis podiumas, o netoliese, prie Dauniškio ežero, – vasaros programų aikštelė, kur rengiamos gegužinės, šokių vakarai. Nuo 1990 m. kultūros rūmų direktoriumi dirba Algirdas Palskis, chorinio dirigavimo specialistas. Jo vadovaujami kultūros rūmai gavo savarankiškumo statusą ir tapo viena iš geriausiai dirbančių Lietuvos kultūros įstaigų. 1998 m. rūmuose veikė 10 meno kolektyvų: vyrų choras ,,Aukštaičiai“, tremtinių ir politinių kalinių choras, lėlių teatras ,,Zuikis Puikis“, mėgėjų teatras, folkloro ansamblis ,,Utauta“, vaikų pop choras, vaikų dramos studija, kaimo kapela, vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis ,,Pasagėlė“. Šiuose kolektyvuose dalyvavo 315 meno mėgėjų. Ženklius pėdsakus paliko anksčiau rūmuose veikę vyrų ir moterų ansambliai, muzikinė grupė ,,Assorti“, džiazo muzikos ansamblis, pučiamųjų orkestras.

Regina Lumpickienė

Utenos liaudies namai. Prie bažnyčios, Vytauto a. 2, prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo pastatytas medinis parapijos pastatas su mansarda, didele sale, kambariais arbatinei ir knygynui, pavadintas Liaudies namais. Namai kainavo 9000 rb. 1907 03 10 ,,Vilniaus žiniose“ buvo rašoma, kad kleb. A.Švatelio, vikaro J. Švagždžio ir P. Turauskio rūpesčiu ką tik pastatytuose par-jos namuose buvo atidarytas M. Kemėšytės knygynas. 1908 01 03 čia buvo suruoštas pirmas lietuviškas vakaras. Salė pavadinta Birutės vardu. Veikė J. Banio vadovaujamas didelis bažnyčios choras. Nuo 1908 m. čia ėmė veikti begarsis kinas, vaidino kitataučiai. Buvo statomi sudėtingi scenos veikalai – ,,Žmonės“, ,,Litvomanai“, ,,Ūkanose“, operetės. Knygynas leido net savo knygas, sąsiuvinius. Į salę pasiklausyti žymių paskaitininkų susirinkdavo gimnazijos mokiniai, parapijiečiai. Čia vykdavo rinkimai, sueigos (ateitininkų, pavasarininkų). Čia yra kalbėję prel. M. Krupavičius, prel. K. Olšauskis, kraštietis prof. K. Pakštas ir kt.
Namai turėjo savo valdybą. Apie jų kultūrinę veiklą ne sykį buvo rašyta to meto periodikoje. Namus nacionalizavus po Antrojo pasaulinio karo, pristačius II aukštą, jie buvo pritaikyti komunaliniams butams.

Antanas Gasperaitis

Užpalių kultūros centras „Dausuva“. Įkurtas 1994 m. Užpalių mokyklos direktoriaus Giedriaus Indrašiaus ir klebono Edmundo Rinkevičiaus iniciatyva. Čia veikia muziejus, knygynas, vyksta parodos, susitikimai, šventės, minimi gimtadieniai.

Vyžuonų kultūros namai. Pirmasis lietuviškas vakaras Vyžuonose surengtas 1907 m. klebono klojime per Šv. Jėzaus širdies atlaidus. Buvo suvaidinta ,,Genovaitė“. Skelbimus rašė P. Saladžius, kurio klojime 1908 06 22 vietos teatro mylėtojai suvaidino komediją ,,Velnias spąstuose“. Vėliau klebono Misevičiaus klojime pastatytas ,,Lietuvos sapnas“, o 1910 01 16 – L. Tolstojaus ,,Pirmasis degtindaris“ (režisierius ir dailininkas Jurgis Jonelis). Suvaidinta ,,Gieda gaideliai“, ,,Prieblandoje“, ,,Krištolinė kurpaitė“. Vyžuonų šaulių name parodytas ,,Rūtų vainikas“, o pastačius naują špitolę, vaidinimai buvo rengiami jos salėje. Kultūros namai įsteigti 1951 m. Direktoriais dirbo Pelkša, N. Ulčinckas, G. Sriubas, J. Šuminas, B. Niauraitė, O. Gutauskienė, A. Straižys, J. Urbonienė, o nuo 1996 m. – V. Laurutienė. Dainų šventės, festivaliai vykdavo prie Balčio ežero, kur buvo įrengta estrada, o vėliau – mokyklos stadione, kur 3 apylinkių (Vyžuonų, Užpalių ir Leliūnų) gyventojų pastangomis iškilo estrada. 1965 m. suvaidinta ,,Nelaukta viešnia“, 1973 m. surengta kraštiečio Henriko Orakausko medžio drožinių paroda, o 1976 m. aptarta kraštiečio Leonardo Grudzinsko knyga ,,Laiškai beržo tošyje“. 1978 m. surengtas P. Širvio poezijos vakaras, dalyvaujant ir aktoriui L. Noreikai, paminėtos S. Nėries 75-sios gimimo metinės, dalyvaujant dainininkei B. Grincevičiūtei ir aktoriui L. Noreikai (1979). 1980 m. susitikta su aktoriumi H. Kurausku ir teatrologu A. Guobiu. Rašytojo tėviškėno Broniaus Radzevičiaus atminimo vakare dalyvavo rašytojai V. Jasiukaitytė, R. Šavelis, R. Klimas, aktoriai A. Grašys, F. Jakšys (1981). Filmo ,,Faktas“ premjeroje dalyvavo aktoriai E. Pleškytė ir J. Budraitis (1981). 1982 m. surengtas rašytojo J. Mikelinsko kūrybos vakaras su ,,Minties“ leidyklos darbuotojais (E. Juškiu, F. Šileikyte) ir knygos ,,Neliksi vienišas“ autoriais K. Trečiakausku ir A. Urbonu. Kraštiečių šventės vyko 1988–1989 m. ir 1995–1997 m. Daugelį metų pagal susitarimą Vyžuonas šefavo Vilniaus akademinis teatras (direktorius Pr. Treinys), čia buvo rodomi premjeriniai spektakliai. Ši draugystė savaime nutrūko 1991 m. Vyžuoniškiai meno mėgėjai (režisierė Ada Kunickienė) suvaidino V. Miliūno ,,Viskas bus gerai“, J. Brazulevičiaus ,,Ponai, liokajai ir mužikai“, J. Braziulevičiaus komediją ,,Burtininkė“ (1990 12 25). Režisierė Veronika Laurutienė pastatė R. Kašausko komediją ,,Džordžai, būk vyras“ (1996) ir K. Sajos komediją ,,Melų diena“ (1997).

Romualdas Valančiūnas

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002