|
Anksčiau
kultūros namai buvo daugelyje gyvenviečių, kaimų.
Žemiau aprašomi tik dabar veikiantys kultūros
namai.
Biliakiemio
kultūros namai. 1969 m. buvo pastatyti kultūros
namai. Jie buvo viename pastate su kolūkio
administracija. 196971 m. direktorė ir meno
vadovė Janina Varneckienė, 197176 m. direktorė
Nijolė Ruzgienė, vėliau Genė Raškauskaitė.
Meno vadovu dirbo Vladas Trimonis. 1982 m. atvykus
jaunoms specialistėms Daliai Barzdonienei ir
Rasai Didžgalvienei, įkurta agitbrigada
,,Yla. Nuo 1988 m. kultūros namų vadovė
Danguolė Jazbutienė. Veikia moterų etnografinis
ansamblis ir kt. kolektyvai. Meno vadovais dirbo
Edmundas Gutauskas, o nuo 2000 m. Stasė
Kapcevičienė. Laikinai direktore dirbo vyr.
specialiste Onytė Urbanavičienė.
Onytė
Urbanavičienė
▲
Daugailių
kultūros namai.
1946 m. Daugailiuose pradėjo veikti klubas. Jo
vedėja Vera Stepakovaitė, jai talkino
mokytoja Sofija Baliukevičiūtė. Tuo metu
suvaidinta J. Baltušio drama ,,Gieda gaideliai
(aps. apžiūroje laimėta pirmoji vieta).
195256 m. klubo vedėja Birutė Vitaitė. Tuo
metu suvaidinti 5 J. Paukštelio, V. Miliūno
veikalai, įkurtas pirmas rajone pagyvenusių žmonių
šokių ratelis. 195658 m. klubo vedėja
Emilija Akilėnienė. Jai vadovaujant suvaidinta
Žemaitės ,,Marti ir ,,Petras Kurmelis, A.
Grušo ,,Nenuorama žmona ir kt. 1958 m.
atidaryti kultūros namai. Direktorė Aldona Norkūnienė,
meno vadovas Steponas Dailydėnas. Tuomet veikė
dramos būrelis (26 žmonės), choras (22 žmonės),
liaudies šokių ratelis, pagyvenusių žmonių šokių
kolektyvas, moterų ansamblis, moterų kvartetas.
Meno saviveiklos kolektyvas suruošė 32
koncertus, iš jų 13 išvykose. 1960 m.
atvyko dirbti Vilniaus muzikos technikumo
absolventas Albinas Penkauskas. Veikė 5
saviveiklos kolektyvai. Komedija ,,Juodoji Muzauskų
diena rajoninėje apžiūroje užėmė pirmąją
vietą. 1963 m. kultūros namų direktorius
Julius Meidus, 196483 m. Aldona Norkūnienė,
meno vadovė Stefanija Misiukienė (196676
m.). Tuo laikotarpiu veikė vyrų ir moterų
ansambliai, dramos būrelis, vaikų šokių
ratelis, agitmeninė brigada ir kt. 1970 ir 1975
m. pagyvenusių žmonių kolektyvas dalyvavo
Respublikinėje dainų šventėje. 197684 m.
meno vadovė Palmira Ališauskaitė. 198384
m. direktorė Nina Maželienė, 198385 m.
Ričardas Knizikevičius, 1986 m. direktorė
Ona Bočienė, 198688 m. vadovė Birutė
Vilkickaitė, 198889 m. direktorė Ona
Grigaliūnienė, 198993 m. meno vadovas
Vidmantas Paliulis. Nuo 1989 m. direktorė,
administratorė Jūratė Paliulienė. Veikia
vaikų dramos, ritminių šokių, skaitovų ir kt.
būreliai.
Jūratė
Paliulienė
▲
Kirdeikių
kultūros namai. Kirdeikių
klubąskaityklą statė ir 19361940 m. šiems
vadovavo kunigas Juozas Breiva. Vėliau čia dirbo
Danguolė Mačiulytė, Smilėja Klimašauskaitė,
Algis Gaižutis. 1957 m. atidaromi kultūros
namai. Direktoriais dirbo Rima Voverytė, Irena
Maknytė, Danutė Aidukienė, Vilma Valienė.
Dabar direktorė Alma Paukštienė. Čia pasirodo
saviveiklininkai, muzikantai, šokėjai.
Alma
Paukštienė
▲
Kišūnų
(Bekinčių) kultūros namai.
1956 m. pradėjo veikti Bekinčių kultūros
namai. Direktorius iki 1961 m. buvo Vladas Butiškis.
Meno vadovas Vaclovas Čebatorius. Vienerius
metus dirbo Elvyra Latvėnaitė. 196165 m. kultūros
namų direktorė Stasė Katuokienė. Veikė
dramos, jaunimo ir pagyvenusių žmonių šokių
kolektyvai. 1962 m. meno vadovė Jūratė
Svilaitė, 1963 m. Bronius Rasakevičius, 1964
m. Julė Jusytė, 1965 m. Gražina
Kraujalytė. 19652000 m. direktorius
Bronius Rasakevičius. 1978 m. kultūros namai
persikėlė į buvusios Kišūnų aštuonmetės
mokyklos pastatą ir vadinosi Kišūnų kultūros
namais. Meno vadovais dirbo Petras Sakalauskas,
Valė Čerškuvienė (197482 m.), Onutė
Rasakevičienė (198288 m.), 19982000 m.
Irena Dabriagienė. Nuo 2000 m. kultūros namų
vedėja 0 Irena Dabriagienė, meno vadovas
Bronius Rasakevičius.
Irena
Dabriagienė
▲
Pačkėnų
kultūros namai. 1989
m. atidaryti kultūros namai su 200 vietų sale,
diskotekų, parodų salėmis, biblioteka,
repeticijų kambariais. Direktorė, vyr.
specialistė Loreta Mikalauskienė, meno vadovė
Ingrida Pakėnienė (1989), 198997 m.
Sigitas Juodgalvis, nuo 1997 m. Edmundas
Gutauskas. Veikia kaimo kapela, pagyvenusių žmonių
šokių kolektyvas, estradinė grupė, moterų,
merginų ansambliai, suaugusiųjų dramos būrelis.
Loreta
Mikalauskienė
▲
Pakalnių
kultūros namai. 1950
m. atidarytas klubasskaitykla (vedėjas Liudas
Babrauskas). 1954 m. L. Babrauskas pradėjo dirbti
bibliotekos vedėju, o klubuiskaityklai
vadovavo Vanda Bernotaitė-Skrebiškienė. Veikė
dramos, tautinių šokių ir skaitovų rateliai.
Pastatyta: ,,Gieda gaideliai, ,,Marti,
,,Nebrendila (režisavo Pakalnių septynmetės
mokyklos mokytojas Romualdas Valančiūnas),
,,Nelaukta viešnia, ,,Kuprotas oželis,
,,Palangos liūtas, ,,Petras Kurmelis, ,,Vis
per gerą širdį. Tautinių šokių ratelis
(vadovė Stefa Čirvinskienė) iškovojo I vietą
tarp Vilniaus zonos kolektyvų. Kultūros namai
atidaryti 1960 m. Jiems vadovavo Stefa Druskytė,
Angelė Mameniškytė, Danutė Kvedarienė, Liudas
Babrauskas, Onutė Gutauskienė, Vanda Zabulėnienė,
Virginija Aleknavičiūtė, Regina Nugarienė, o
nuo 1977 m. Eugenija Čepienė. Pastatytas K.
Binkio ,,Atžalynas. Pagyvenusių žmonių
kolektyvas 1980 m. dalyvavo Respublikinėje dainų
ir šokių šventėje.
Romualdas
Valančiūnas
▲
Saldutiškio
kultūros namai
Prieš
Antrąjį pasaulinį karą Saldutiškyje atidarius
prad. m-klą pirmieji kultūros organizatoriai
buvo mokytojai: Telksnys ir Birutė Lekavičiūtė.
1936 m., atidarius šaulių namus, čia veikė
dramos ratelis, choras, šokių ratelis, grojo
orkestras. 19401945 m. Kultūrinė veikla buvo
sustabdyta 1950 m. atidarytas klubasskaitykla.
Vedėja Janina Morkutė darbovietėje nušauta. Po
jos klubobibliotekos veiklai vadovavo Antanina
Kaušylienė. 1951 m. atidaryti kultūros namai.
Vadovaujant muzikos mokytojui Baliui Normantui
choras, moterų ansamblis, susikūrė vyrų
ansamblis, dramos būrelis, mišrus mokinių
choras ir pagaliau kultūros namų choras, dalyvavęs
1955 m. Respublikinėje dainų šventėje. Susikūrė
tautinių šokių kolektyvas (vadovė mokytoja
Zofija Kastravickienė. 1978 m. įsikūrė
pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas, pirmavęs
Utenos rajone ir užėmęs antrąją vietą
respublikoje. Nuo 1951 m. kultūros namų
direktoriais dirbo: Mindaugas Stundžia, Vida
Bikelytė, Valė Sereičikienė, Julė Baronienė,
Ona Trinkūnienė, Edvardas Rastenis, Albina Trinkūnaitė,
Stasė Nasevičiūtė, Romualdas Jatautis, Stasys
Ryliškis, Zenonas Čestas, Nijolė Meškauskienė.
Meno vadovais: Laima Jarmalytė, Giedrė
Sadauskaitė, Jonas Virvytis, Danutė Strogalytė.
Kultūros namai buvo zoniniai, dirbo 4
darbuotojai. Nuo 1978 m. kultūros namų direktorė
Alena Kaušilienė. Panaikinus zoninius kultūros
namus, liko du darbuotojai: direktorė Alena Kaušylienė,
meno vadovė Danutė Strogalytė-Zajančauskienė.
Veikia šie kolektyvai: dramos, etnografinis,
vokalinis moterų, vaikų ansambliai, mišrus
choras ir kt.
Alma
Kuliešienė
▲
Sudeikių
kultūros namai.
Įkurti 1958 m. Pirmasis direktorius ir meno
vadovas buvo mokytojas Stasys Karalius. Vėliau
kultūros namams vadovavo E. Beliavičius, N.
Daugelavičienė, J. Kavolelienė, K. Misiūnas,
J. Gineika, B. Jokubauskienė, A. Lasys, S.
Vancevičienė, D. Strogalytė, Vaišnoras, G.
Treinys, S. Misiukienė, A. Ramelienė, S.
Kazickienė, V. Gaižauskas. Nuo 1997 m. direktorė
ir meno vadovė L. Gaižauskienė. Prieš
kelis dešimtmečius buvo mišrus choras,
vokaliniai ansambliai, kaimo kapela, estradinis
ansamblis, senovės muzikos ansamblis, grojęs
klasikinę muziką, veikė dramos ratelis,
pagyvenusių žmonių kolektyvas ir kt. Garsėjo
dramos kolektyvas, pastatęs Tadą Blindą,
R. Valendo Dviveidį velnią, L. Mitrofonovo
vodevilį Melagė ir kt. veikalus. Dabar
veikia vaikų pramoginės muzikos grupė Šaltinėlis
(vadovai L. ir V. Gaižauskai). Koncertavo
Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje. Išleido
garsajuostes. Čia organizuojami dailininkų ir
skulptorių plenerai. Skulptūros papuošė
miestelį, kiti darbai kaupiami Sudeikių
galerijoje.
Lina
Gaižauskienė
▲
Tauragnų
kultūros namai.
Iki 1959 m. kultūriniai renginiai vykdavo
parapijos salėje. 1959 m., pastačius kultūros
namus, dramos mėgėjų ir kiti kolektyvai
rinkdavosi juose. Čia repetuodavo moterų
vokalinis ansamblis, vadovaujamas Audronės
Ramanauskienės, šokėjai, kurių mokytoja
Erika Ruzgienė, o 1998 m. vyko mėgėjų teatrų
šventė ir kiti renginiai. Namų direktoriai:
19661971 m. tautodailininkė Genovaitė
Babrauskienė, meno vadovė Danielė Petrėnienė,
1973 m. menotyrininku paskirtas Vytautas
Varneckas, nuo 1974 m. direktorė Vanda
Varneckienė.
Vanda
Varneckienė
▲
Utenos
kultūros rūmai.
Utenos kultūros rūmai atidaryti 1989 m.
(projekto autorius Kamaitis). Kainavo 1 mln. tūkst.
rb., bendras jų plotas 3256 m². Yra dvi žiūrovų
salės: didžioji (600 vietų) ir mažoji (Pjero,
80 vietų), atidaryta vėliau, dailės galerija,
diskotekų salė, repeticijų patalpos. Rūmuose
nuolat vyksta profesionalių ir meno mėgėjų
kolektyvų koncertai, spektakliai, švenčių,
reikšmingų datų minėjimai. Populiarios
tradicinė kasmetinė Lietuvos kaimo kapelų ir
liaudies muzikantų šventė ,,Linksmoji
armonika, miesto šventė švenčiama rudenį,
Užgavėnės, Joninės, Rugsėjo I, Atvelykis, kalėdiniai
ir naujametiniai renginiai vaikams, Pelenės ir
Princo rinkimai, Dvynių šventės, jaunimo
muzikos grupių konkursas ,,Aukštaitija, džiazo
muzikos vakarai, kraštiečių šventė, literatūriniai
vakarai (poetų B. Brazdžionio, K. Bradūno),
parodų atidarymai (dailės galerijoje nuolat
eksponuojamos tautodailininkų, profesionalių
Lietuvos ir užsienio dailininkų parodos). Kultūros
rūmams priklauso ir miesto parko estrada, kurioje
vyksta masinės šventės, koncertai, renginiai.
Prie kultūros rūmų įrengtas koncertinis
podiumas, o netoliese, prie Dauniškio ežero,
vasaros programų aikštelė, kur rengiamos gegužinės,
šokių vakarai. Nuo 1990 m. kultūros rūmų
direktoriumi dirba Algirdas Palskis, chorinio
dirigavimo specialistas. Jo vadovaujami kultūros
rūmai gavo savarankiškumo statusą ir tapo viena
iš geriausiai dirbančių Lietuvos kultūros įstaigų.
1998 m. rūmuose veikė 10 meno kolektyvų: vyrų
choras ,,Aukštaičiai, tremtinių ir politinių
kalinių choras, lėlių teatras ,,Zuikis
Puikis, mėgėjų teatras, folkloro ansamblis
,,Utauta, vaikų pop choras, vaikų dramos
studija, kaimo kapela, vaikų ir jaunimo tautinių
šokių ansamblis ,,Pasagėlė. Šiuose
kolektyvuose dalyvavo 315 meno mėgėjų. Ženklius
pėdsakus paliko anksčiau rūmuose veikę vyrų
ir moterų ansambliai, muzikinė grupė
,,Assorti, džiazo muzikos ansamblis, pučiamųjų
orkestras.
Regina
Lumpickienė
▲
Utenos
liaudies namai. Prie
bažnyčios, Vytauto a. 2, prieš Pirmąjį
pasaulinį karą buvo pastatytas medinis parapijos
pastatas su mansarda, didele sale, kambariais
arbatinei ir knygynui, pavadintas Liaudies namais.
Namai kainavo 9000 rb. 1907 03 10 ,,Vilniaus žiniose
buvo rašoma, kad kleb. A.Švatelio, vikaro J. Švagždžio
ir P. Turauskio rūpesčiu ką tik pastatytuose
par-jos namuose buvo atidarytas M. Kemėšytės
knygynas. 1908 01 03 čia buvo suruoštas pirmas
lietuviškas vakaras. Salė pavadinta Birutės
vardu. Veikė J. Banio vadovaujamas didelis bažnyčios
choras. Nuo 1908 m. čia ėmė veikti begarsis
kinas, vaidino kitataučiai. Buvo statomi sudėtingi
scenos veikalai ,,Žmonės,
,,Litvomanai, ,,Ūkanose, operetės.
Knygynas leido net savo knygas, sąsiuvinius. Į
salę pasiklausyti žymių paskaitininkų
susirinkdavo gimnazijos mokiniai, parapijiečiai.
Čia vykdavo rinkimai, sueigos (ateitininkų,
pavasarininkų). Čia yra kalbėję prel. M.
Krupavičius, prel. K. Olšauskis, kraštietis
prof. K. Pakštas ir kt.
Namai turėjo savo valdybą. Apie jų kultūrinę
veiklą ne sykį buvo rašyta to meto periodikoje.
Namus nacionalizavus po Antrojo pasaulinio karo,
pristačius II aukštą, jie buvo pritaikyti
komunaliniams butams.
Antanas
Gasperaitis
▲
Užpalių
kultūros centras Dausuva.
Įkurtas 1994 m. Užpalių mokyklos direktoriaus
Giedriaus Indrašiaus ir klebono Edmundo Rinkevičiaus
iniciatyva. Čia veikia muziejus, knygynas, vyksta
parodos, susitikimai, šventės, minimi
gimtadieniai.
▲
Vyžuonų
kultūros namai. Pirmasis lietuviškas vakaras
Vyžuonose surengtas 1907 m. klebono klojime per
Šv. Jėzaus širdies atlaidus. Buvo suvaidinta
,,Genovaitė. Skelbimus rašė P. Saladžius,
kurio klojime 1908 06 22 vietos teatro mylėtojai
suvaidino komediją ,,Velnias spąstuose. Vėliau
klebono Misevičiaus klojime pastatytas ,,Lietuvos
sapnas, o 1910 01 16 L. Tolstojaus
,,Pirmasis degtindaris (režisierius ir
dailininkas Jurgis Jonelis). Suvaidinta ,,Gieda
gaideliai, ,,Prieblandoje, ,,Krištolinė
kurpaitė. Vyžuonų šaulių name parodytas
,,Rūtų vainikas, o pastačius naują špitolę,
vaidinimai buvo rengiami jos salėje. Kultūros
namai įsteigti 1951 m. Direktoriais dirbo Pelkša,
N. Ulčinckas, G. Sriubas, J. Šuminas, B.
Niauraitė, O. Gutauskienė, A. Straižys, J.
Urbonienė, o nuo 1996 m. V. Laurutienė. Dainų
šventės, festivaliai vykdavo prie Balčio ežero,
kur buvo įrengta estrada, o vėliau mokyklos
stadione, kur 3 apylinkių (Vyžuonų, Užpalių
ir Leliūnų) gyventojų pastangomis iškilo
estrada. 1965 m. suvaidinta ,,Nelaukta viešnia,
1973 m. surengta kraštiečio Henriko Orakausko
medžio drožinių paroda, o 1976 m. aptarta kraštiečio
Leonardo Grudzinsko knyga ,,Laiškai beržo tošyje.
1978 m. surengtas P. Širvio poezijos vakaras,
dalyvaujant ir aktoriui L. Noreikai, paminėtos S.
Nėries 75-sios gimimo metinės, dalyvaujant
dainininkei B. Grincevičiūtei ir aktoriui L.
Noreikai (1979). 1980 m. susitikta su aktoriumi H.
Kurausku ir teatrologu A. Guobiu. Rašytojo tėviškėno
Broniaus Radzevičiaus atminimo vakare dalyvavo rašytojai
V. Jasiukaitytė, R. Šavelis, R. Klimas, aktoriai
A. Grašys, F. Jakšys (1981). Filmo ,,Faktas
premjeroje dalyvavo aktoriai E. Pleškytė ir J.
Budraitis (1981). 1982 m. surengtas rašytojo J.
Mikelinsko kūrybos vakaras su ,,Minties
leidyklos darbuotojais (E. Juškiu, F. Šileikyte)
ir knygos ,,Neliksi vienišas autoriais K. Trečiakausku
ir A. Urbonu. Kraštiečių šventės vyko
19881989 m. ir 19951997 m. Daugelį metų
pagal susitarimą Vyžuonas šefavo Vilniaus
akademinis teatras (direktorius Pr. Treinys), čia
buvo rodomi premjeriniai spektakliai. Ši draugystė
savaime nutrūko 1991 m. Vyžuoniškiai meno mėgėjai
(režisierė Ada Kunickienė) suvaidino V. Miliūno
,,Viskas bus gerai, J. Brazulevičiaus ,,Ponai,
liokajai ir mužikai, J. Braziulevičiaus
komediją ,,Burtininkė (1990 12 25). Režisierė
Veronika Laurutienė pastatė R. Kašausko komediją
,,Džordžai, būk vyras (1996) ir K. Sajos
komediją ,,Melų diena (1997).
Romualdas
Valančiūnas
▲
|