ASD1.gif (8484 bytes)

Autoriai
Pratarmė
Pratarmė elektroninei versijai
Turinys
Sutrumpinimai
Summary in English
Rėmėjai
Paieška

Turinys > Kultūros paminklai > Dailės paminklai

 

Koplyčios:

Gimžiškių kaimo koplytėlė su Rūpintojėlio skulptūra (Kuktiškių sen. Gimžiškių k.). Pastatyta XX a. pradžioje. Medinėje koplytėlėje – Rūpintojėlio skulptūra. Koplytėlė yra senos liepos drevėje, J. Mikucko sodyboje. 1984 m. įrašyta į dailės objektų sąrašą. 1991 m. suremontuota.

 

Danguolė Stunžėnienė

Pakalnių koplytėlėPakalnių triaukštė koplytėlė su skulptūromis
(Leliūnų sen. Pakalnių k.). Pakalnių bažnyčios šventoriuje ir jo prieigose su netoliese esančiomis kapinėmis buvo daug medinių, meniškai išpjaustinėtų kryžių, statulėlių ir kančių. Nepriklausomybės metais mėgėjai iš Pakalnių kaimo daugumą skulptūrėlių pasisavino. 
XIX a. pab. – XX a. pr. priešais bažnyčią pastatyta tinkuota, baltai dažyta mūrinė triaukštė koplytėlė. Jos atvirose aukštų nišose įkomponuotos medinės, nemažos polichromuotos skulptūros – baroko atgarsis liaudies mene: I aukšte – Nukryžiuotojo, II a. – Lurdo Marijos, III a. – Šv. Juozapo skulptūros. 1971 m. įrašyta į dailės objektų sąrašą. 1997 m. medinė Lurdo Marijos skulptūra dingo, 2000 m. – ir Nukryžiuotojo skulptūra.

 

Danguolė Stunžėnienė

Pikčiūnų koplytėlėPikčiūnų kaimo koplytėlė (Daugailių sen.). Medis,
metalas, stiklas, polichromija; 180X130X135 cm). Tai yra XIX a. pab. koplytėlės kopija, kurią apie 1970 m. padarė Antanas Bikelis; skulptūra iš XIX a. pabaigos. Koplytėlė yra netoli Bikelio sodybos, pritvirtinta prie liepos kamieno. Ji – dėžinė, trikampe apačia, dengta dvišaliu skardiniu stogeliu, įstiklinta, su mediniu kryželiu viršuje. Sienų ir stogelio kraštai papuošti augalinio ir geometrinio ornamento, kryželis – augalinio ornamento drožiniais. Viduje yra medinė Nukryžiuotojo skulptūra, ypač gerai deranti prie koplytėlės formos. Skulptūros kompozicija ekspresyvi, proporcijos transformuotos, formos kampuotos, dekoratyvios (ypač rankų, šonkaulių, perizonijaus). Koplytėlė ir skulptūra nudažytos baltais, mėlynai žaliais dažais. 1976 m. įrašyta į dailės paminklų sąrašą. 1987 m. remontuota.

 

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Koplytstulpiai:

Alaušų kaimo koplytstulpis su Jėzaus Krikšto skulptūros grupė (Sudeikių sen.). Pastatytas 1898 m. Meistras nežinomas. Skulptūrinė grupė vėliau buvo nudažyta (polichromuota). Koplytstulpio aukštis apie 4,5 m. 1972 m. įrašytas į dailės objektų sąrašą. 1981 m. skulptūrėlės dingo. 1989 m. koplytstulpis buvo restauruotas. Skulptūrėles atkūrė uteniškis E. Bernotas. Koplytėlės stogelio briaunos ornamentuotos, puoštos kryželiais. Koplytėlės apačia puošta drožiniais.

Danguolė Stunžėnienė

Pikčiūnų kaimo koplytstulpis  (Daugailių sen.). Medis, polichromija; h 6 m. Jį (ir skulptūras) 1972 m. padarė Antanas Bikelis pagal ankstesnį pavyzdį, 1935 m. padirbtą Antano Norkūno iš Blusiškių kaimo. Koplytstulpis stovi prie Švento Jono upelio, ties Bikelio sodyba. Liemuo kvadrato skerspjūvio (65X65 cm). Koplytėlė iš visų pusių atvira, su frontonėliais; keturšlaitis stogelis paremtas stulpeliais, viršuje – su mediniu kryželiu. Koplytėlės cokolis ir frontonėlis papuošti įdubaus ir iškilo reljefo augalinių motyvų simetriškos kompozicijos ornamentu. Viduje yra skulpt. grupė ,,Kristaus krikštas“ – 2 primityvistinės figūros. Jos monotoniškos, plokščios, statiškos, judesiai rituališki, galvos ir rankos mažos, beveik nemodeliuotos, drabužių klostės pažymėtos grafiškomis linijomis. Spalvos (ruda, mėlyna, balta, žalia) ryškios, žaismingos.
Bikelis koplytstulpį padarė, Norkūno koplytstulpiui supuvus, skulptūros buvo perduotos Utenos kraštotyros muziejui. Bikelio koplytstulpis panašus į prototipą (panašios ir skulptūros). 1976 m. įrašyta į dailės objektų sąrašą.

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Sėlės kaimo koplytstulpis (Tauragnų sen.). Betonas, medis, skarda; 6,5X0,8X0,8 m. 1937 m. pastatė Jonas Bivainis, skulptūrą padarė Silvestras Toleikis, pravarde Baužys. Koplytstulpis stovi prie Kirdeikių –Tauragnų kelio ir Milašiuko upelio; jo grakšti vertikalė gražiai išryškėja medžių fone. Koplytstulpio betoninis cokolis kvadrato plano, betoninis liemuo apskrito skerspjūvio, lygus. Liemens viršuje medinė koplytėlė; ji neogotikinių formų, iš visų pusių atvira. 4 profiliuotos kolonėlės laiko keturšlaitį, skarda dengtą stogelį su 4 frontonėliais ir kryželiu viršuje. Koplytėlės viduje yra medinė šv. Jono Nepomuko skulptūra. Figūra statiška, vientiso silueto, kresnoka, frontali; ypač gražus švelnių bruožų veidas su ilgais banguotais plaukais. Skulptūra dažyta rusvai, baltai, juodai. Koplytstulpio cokolio apačioje yra religinio turinio įrašas. Koplytstulpis 1976 m. įtrauktas į dailės paminklų sąrašą. 1989 m. restauruotas, sutvarkyta paminklo aplinka.

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Žadavainių kaimo koplytstulpis (Daugailių sen.). Medis, metalas, polchromija; h 6 m. Padarytas XX a. pr. 1980 m. atnaujintas. Stovi kaimo R. pusėje, prie kelio ir ežero. Liemuo masyvus, kvadrato skerspjūvio (80X80 cm). Jo viršūnėje įtaisyta į viršų platėjanti, iš visų pusių atvira koplytėlė: ploni metaliniai strypai kampuose remia keturšlaitį skardinį stogelį su paprastu geležiniu kryželiu. Koplytstulpyje – Jono Nepomuko skulptūra. Ji pasižymi vėlyvajai vietinei skulptūrai būdingu tikroviškumo siekimu, dėmesiu detalėms. Figūra vientiso silueto, kresnoka, netaisyklinga, statiška; detaliai perteikta apranga, veido bruožai. Dažyta rudai, baltai, juodai. 1980 m. restauruota.

Laima Lučkaitė-Surgailienė

Kryžiai:

Antalgės kryžius (Leliūnų sen. Antalgės k.). Nepriklausomybės metais vietos pavasarininkai kaime prie plento pastatė medinį kryžių – vieną gražiausių Lietuvoje. Kryžių padirbo liaudies meistras Antanas Deveikis, išpuošdamas ornamentais kaip nėriniais, kurie dengia paviršių. Tai ažūriniai reljefiniai pjaustiniai, suktos kolonėlės, atviros koplytėlės, Šventųjų figūrėlės, Nukryžiuotojo, Marijos ir angeliukų skulptūrėlės. 1972 m. įrašytas į dailės objektų sąrašą. A. Deveikio darytas kryžius perduotas Rumšiškių buities muziejui. Kryžiui sunykus ir nuvirtus 1989 m. tikslią kopiją padarė uteniškiai medžio meistrai: P. Kaziūnas ir A. Seibutis. Kryžius stambių formų. Jo aukštis – 2,4 m. 

Danguolė Stunžėnienė

Griūčių kryžiusGriūčių kaimo kapinių kryžius su Nukryžiuotojo ir Marijos skulptūromis (Utenos sen.)
Šį kryžių pastatė Griūčių k. gyventojas Juozapas Katinas. Iš ąžuolo jį padirbo tauragniškis Markevičius, dievdirbys Antanas Deveikis išdrožė Marijos ir Nukryžiuotojo skulptūrėles. 1976 m. kryžius įrašytas į dailės objektų sąrašą. Ypač įdomios kryžiaus skulptūrėlės: šv. Marija, apsigobusi paprasta skarele, pavargusiu kaimo moters veidu; Nukryžiuotasis – griežtų veido bruožų. Tai valstietiški tipažai. Kryžiui irstant jis perkeltas į Griūčių kaimo senąsias kapines. Kryžių kopiją sukūrė nagingi uteniškiai A. Petrošius, A. Seibutis. 1989 m. Griūčių k. senojo kryžiaus vietoje pastatyta kopija. Aukštis apie 5–6 m. 

 

Danguolė Stunžėnienė

Kaboriškių kryžiusKaboriškių kaimo kryžius su šv. Mykolo, šv. Marijos, šv. Dominyko skulptūromis (Tauragnų sen.)
1920 m. Adolfas Ivanauskas sukūrė originalias kryžiaus skulptūras. Jos yra transformuotų proporcijų, polichromuotos. Kryžius aukštas, su atviromis koplytėlėmis, puoštas ažūriniu pjaustinėtų šakelių ornamentu. Aukštis apie 7 m. Stovi šiaurinėje kaimo dalyje, prie kelio į Kirdeikius. Jis didelis, ryškių proporcijų. 1986 m. skulptūrėlės buvo perduotos Rumšiškių buities muziejui. 1990 m. pastatyta kopija, kurią padarė uteniškiai meistrai Eligijus Bernotas ir Algimantas Kiselis.

 

 

Danguolė Stunžėnienė

 Kirdeikių kaimo kryžius (Saldutiškio sen.). 1927 m. Kirdeikiuose Jonas Babrauskas pastatė medinį kryžių su koplytėle. Kryžių darė Kajetonas Alekna iš Ripaičių k. Tai puošnus, ažūriškas, puoštas geometriniais augaliniais motyvais, apie 5 m aukščio kryžius. 1971 m. įrašytas į dailės objektų sąrašą. Kryžiui apdegus 1988 m. rajono paminklotvarkininkės dėka buvo padaryta kryžiaus kopija ir pastatyta senojo vietoje.

Danguolė Stunžėnienė

Kirdeikių kaimo kryžius (Saldutiškio sen.). Medis, stiklas, dichromija; 5,0X1,5 m. Tai yra meistro Jono Ivanausko iš Kaboriškių k. 1928 m. padirbto kryžiaus kopija; ją 1988 m. padarė Gintaras Mikolaitis ir Robertas Petravičius. Stovi kaimo centrinėje dalyje, ties kryžkele. Liemuo kvadrato skerspjūvio (40X40 cm). Kryžmos šakų galai trilapio pavidalo. Liemens ir šakų briaunas paryškina apvadai iš pakaitomis sukomponuotų lygių ir įvijų elementų. Kryžmos centre yra maža įstiklinta koplytėlė. Ją rėmina ir kryžmą slepia didelis ornamentinis skydas, padarytas ažūrinio ir reljefinio pjaustinėjimo būdu. Ornamentas simetriškas, motyvai stilizuoti, daugiausia augaliniai (gėlės, lapai); viršuje įkomponuoti vientisos, aptakios formos paukšteliai. Kryžius dažytas geltonai ir rudai. Senasis kryžius yra Utenos kraštotyros muziejuje. 1984 m. įrašytas į dailės paminklų sąrašą.

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Paberžynės kaimo kryžius  (Leliūnų sen.). Tai žinomo kryždirbio Antano Deveikio darbo medinis kryžius.

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Stanislovo Tamošiūno sodybos kryžius (Leliūnų sen. Čyvičkių k.). Medinis; 8,00X1,69 m. Pastatytas 1891 m.; 1959 m. – sutvirtintas. Stovi sodybos Š. R. pusėje, plynoje palaukėje. Masyvus. Liemuo kvadrato skerspjūvio (40X40 cm). Apatinė dalis ties briaunomis apkalta lentelėmis, dėl to panaši į cokolį. Kryžmos šakų galai trilapio pavidalo; į viršutinę šaką įtaisyta geležinė vėliavėlė – vėjarodis. Nedidelė Nukryžiuotojo figūrėlė, esanti kryžmos centre – primityvistinė: galva didelė, rankos ilgos, kojos trumpos, kūnas plokščias, veido bruožai archaiški. Kryžmos centre buvusi koplytėlė, iš kurios telikę 2 profiliuotos kolonėlės ant horizontaliųjų šakų. Prie liemens pritvirtintoje metalinėje lentelėje įrašyta ,,1891–1959“. Kryžius buvo dažytas mėlynai, baltai, rudai (yra dažų liekanų). Gyventojų pasakojimu, kryžių pastatė Čyviškių k. jaunimas. 1984 m. kryžius įrašytas į dailės objektų sąrašą.

Danguolė Stunžėnienė

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Paminklai:

Paminklas J. BasanavičiuiJono Basanavičiaus paminklas (Utena)
Basanavičiaus g., ties 56 namu (3,4 m). Sukurtas ir pastatytas 1934 m. (aut. Boleslovas Plungė) (Jo vienintelis skulptūros paminklas). 1988 m. autoriaus atnaujintas; aplinka sutvarkyta pagal architekto Antano Laurinavičiaus projektą. Stovi aukštumėlėje, liepomis apsodintame skvere. Iš gatvės pusės į paminklą yra laipteliai. Paminklo kompozicija tradicinė. Postamento apatinė dalis laiptuota, o viršutinė yra stačiakampis stulpas; ant jo stovi Jono Basanavičiaus biustas (h 0,5m). Skulptūra neprofesionalaus darbo, portretas primityvokas, statiškų, utriruotų formų, netaisyklingos anatomijos. Postamento priekyje įmontuota metalinė plokštė su įrašu: ,,Dr. J. Basanavičius“, galinėje – plokštė su įrašu: „Paminklas pastatytas 1934 m. Autorius Boleslovas Plungė“. Paminklas restauruotas. 1992 m. įrašytas į dailės objektų sąrašą.

Danguolė Stunžėnienė

Juodzevičių paminkalsLeliūnų miestelio kapinių Juodzevičių kapo antkapinis paminklas.
Medis, geležis, h 3,5 m. 1971 padarė Stasys Karanauskas; pirmasis šio meistro antkapinis stogastulpis. Yra pagrindinio tako R. pusėje. Stogastulpis kresnų proporcijų, vientiso silueto. Liemuo kvadrato skerspjūvio (65X65 cm). Jo viršuje po stogeliu su geležine saulute išdrožtos bareljefinės figūros: vienoje pusėje – sėjėjas, kitoje – Rūpintojėlis. Skulptūros panašios į senojo lietuvių meno skulptūras, tik Rūpintojėlis vaizduojamas stovintis. Jos statiškos, apibendrintų formų, plokščios, drabužių klostės ritmiškos, dekoratyvios. Stogastulpio forma – iš ąžuolo išdrožtas liemuo ir bareljefinės figūros, kaneliūruotas fonas – perimta iš Vinco Svirskio kūrybos. 1971 m. įrašytas į dailės paminklų sąrašą.

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Tauragnų miestelio kapinių antkapinis paminklas. Akmuo, geležis; h 22 m). XIX amžiaus, vietinio meistro darbo. Stovi kapinių viduryje, prie koplyčios. Sudarytas iš akmeninio pjedestalo ir į jį įleisto didokų matmenų kryžiaus. Pjedestalas apskrito plano, kiek siaurėjantis į viršų. Kryžius kiauraraščių tipo. Šakų galai paplatinti, suapvalinti, su siluetiniais kryželiais. Kryžmos centrą pabrėžia didelis diskas. Tarpšakiuose įmontuota po 3 spindulius; kraštiniai vingiuoti, disko pavidalo galais, viduriniai tiesūs, beržo lapo pavidalo galais. Trumpo, storoko stiebo apačioje yra pusmėnulis ir į šonus išleistos spiralės su kryželiais galuose. Kryžiaus spinduliai pabrėžia kompozicijos išcentriškumą, jų galų forma – uždarumą; dinamikos teikia tiesių ir vingiuotų linijų, storesnių ir plonesnių strypų kaita. Paminklas raiškios kompozicijos ir silueto, dinamiško ritmo. 1971 m. įrašytas į dailės paminklų sąrašą. 1993 m. kryžius atnaujintas.

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Utenos (Užpalių g.) kapinių Ramelių antkapinis paminklas. Pastatytas 1977 m., sukūrė Stasys Karanauskas. Yra kapinių P. R. dalyje – 10 m nuo tvoros . Kapą (1,8X 3,1 m) juosia betoninis bordiūras, kapavietės priešingose pusėse asimetriškai įkomponuoti mediniai antkapinis paminklas ir suolelis; takas grįstas betono plytelėmis. Antkapinis paminklas (h 5,0 m, 0,6X0,5 m) stogastulpio tipo, stambių formų. Turi liemenį ir bareljefinę dalį, dengtą dvišlaičiu stogeliu su didele medine saulute. Bareljefinės dalies vienoje pusėje vaizduojamos vyro su dalgiu ir moters su rugių pėdu, kitoje – skara apsigobusios senutės figūros. Jų proporcijos transformuotos, pozos statiškos, pozavimas plokščias, kai kurios detalės (veidai, skara) natūralistinės, paminklo liemenyje yra įrašyta ,,Rugpjūtis baigta,/ mūsų derlius? /Petras Ramelis/Eleonora Ramelienė“. 1883–1947    1882–1975.
1980 m. įrašytas į dailės paminklų sąrašą.

Laima Laučkaitė-Surgailienė

L. Gasperavičiaus stogastulpisUtenos senųjų kapinių Leono Gasperavičiaus kapo antkapinis paminklas.
Pastatytas 1979 m., sukūrė Stasys Karanauskas. Kapas yra kapinių V. dalyje, 30 m nuo tvoros. Antkapį sudaro kapavietę (3,3X3,0) juosia medinė tvorelė (h 0,3 m) ir medinis stogastulpio tipo antkapinis paminklas (h 4,0 m, 0,7X0,7 m). Stogastulpio viršutinėje dalyje, priekinėje ir nugarinėje pusėse, iškalti bareljefiniai Gasperavičiaus portretas ir sėjėjo figūra. Bareljefų šonuose – kolonėlės, apačioje – karnizas, viršuje – dvišlaitis stogelis sudaro lyg koplytėlę; ji iš visų pusių atvira, papuošta geometriniu ornamentu, kutais. Figūromis, kurioms būdingas iš liaudies dailės perimtas formų sąlygiškumas, kartu siekiama realistiškai pavaizduoti žmogų. Liemens apatinėje dalyje yra įrašas: ,,Leonas Gasperavičius/1920–1978“.

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Šatkų paminklasUžpalių kapinių Jono ir Marijos Šatkų antkapinis paminklas.  
Medis; 350X50X50 cm. Pastatytas 1971 m. Meistras Stasys Karanauskas. Antkapis – du žemių sampilai ir stogastulpio tipo antkapinis paminklas. Stogastulpis iš vientiso ąžuolo. Liemens priešingose pusėse iškalta sėjėjo ir Šv. Jono Nepomuko bareljefinės figūros, viršuje yra dviaukštis stogelis ir geležinis kaltinis kryžius. Stogastulpis darnios kompozicijos. Reljefai labai panašūs į senąją liet. skulptūrą: formos grubokos, apibendrintos, figūrų proporcijos kresnos. Stogastulpio liemens apatinėje dalyje yra įrašas: ,,Šatkus/Jonas 1881–1944/Šatkuvienė/ Marija /1889–1973“

 

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Užpalių kapinių 1863 m. sukilimo vado Povilo Červinskio (1840–1864) antkapinis paminklas. (Plačiau skyriuje ,,Personalijos“). 

Gediminas Isokas

Vyžuonų kapinių paminklai. Antkapinis granito paminklas su geležiniu kryželiu, 1887 m. padarytas liaudies meistro, stovi už 38 m. nuo kapinių vartų. (Plačiau skyriuje ,,Kapinės“.)

Gediminas Isokas

Vytauto paminklasVytautui Didžiajam 1931 m. pastatytas paminklas (Vyžuonų sen.)
Statė paaugliai: Stasys Gučius ir Kostas Saladžius, P. Zabulionis. 1987 m. paminklas restauruotas.

 

 

 

 

Gediminas Isokas 

Stogastulpiai:

Biliakiemio stogastulpis su ornamentuotu kryželiu ir Nukryžiuotojo skulptūra (Utenos sen. Biliakiemio k.). Pastatytas XIX a. pr. J. Žibėno sodyboje. Aukštis apie 5,5 m. Po stogeliu įkomponuotas T raidės formos kryžius su Nukryžiuotojo skulptūrėle, o jam iš šonų – profiliuoti skydeliai su kankinimo įrankiais. Smailė profiliuota, stiebas grakštus, kvadratinio plano. 1971 m. įrašytas į dailės objektų sąrašą. Stogastulpiui sunykus, 1981 m. tautodailininkas S. Karanauskas padarė tikslią stogastulpio kopiją.

Danguolė Stunžėnienė

Dryžių stogastulpisDryžių kaimo senkapių stogastulpis (Saldutiškio sen.)
Medis, geležis; h 5,5 m. Tai yra 1871 m. padirbto stogastulpio kopija; ją 1988 m. padarė Giedrius Stulpinas, Audrius Krulis, Rytas Margeris, Irtas Zmuida, Darius Žukas. Stovi senkapių Š. dalyje, tarp medžių. Grakštus. Kvadrato skerspjūvio liemens viršutinėje dalyje įtaisytas keturšlaitis stogelis (1,0X1,0 m), virš jo – profiliuota viršūnė ir paprastos kompozicijos geležinis kryželis. Liemens perėjimą į stogelį švelnina simetriški skydai. Stogelio pakraščiai saikingai papuošti dantukų, arkų pjaustinėtu ornamentu. Pastogėje yra Nukryžiuotasis. 1871 metų stogastulpio lubos ir skydai buvo papuošti reljefinių motyvų tapyba. 1971 m. įtrauktas į dailės paminklų sąrašą.

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Indubakių kaimo senkapių stogastulpis (Saldutiškio sen.). XX a. padarė meistras Vincas Šinkūnas. Stovi senkapių centrinėje dalyje. Grakščių proporcijų. Kvadrato skerspjūvio liemens viršutinė dalis uždengta siauru keturšlaičiu stogeliu (75X75 cm) su banguotu pakraščiu, virš jo – profiliuota viršūnė (geležinis kryžius neišliko). Pastogėje yra T formos kryžius su Nukryžiuotojo skulptūrėle, iš šonų – banguoto silueto, į apačią siaurėjantys skydeliai. Jie remiasi į ažūrinį karnizą, Nukryžiuotojo figūra – transformuotų proporcijų, dekoratyviai traktuotų, kampuotų formų, veidas smulkių, švelnių bruožų. 1971 m. įrašytas į dailės paminklų sąrašą. 1977 m. sunyko. 1992 m. kopija. Meistras Algimantas Kiselis.

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Pagilbiškio stogastulpisPagilbiškio kaimo Juodžių sodybos stogastulpis (Saldutiškio sen.)
Medis, geležis; h – 5 m. Apie 1842 m. padarė meistras Antanas Deveikis. Stogastulpis remontuotas 1928, 1975, 1990 m. 1992 m. Nukryžiuotąjį konservavo Ieva Čiuplytė. Autentiški išlikę tik Nukryžiuotasis ir geležinis kryžius. Stogastulpis kresnas. Liemuo kvadrato skerspjūvio, įtvirtintas į platų kvadratinį cokolį sumūrytą iš lauko akmenų (1,5X1,5 m). Keturšlaitis, virš jo – medinė profiliuota viršūnė ir geležinis kryžius; pakraščiai dekoruoti dantukų ornamentu. Stogelio perėjimą į liemenį švelnina skydeliai (buvo papuošti ornamentu). Pastogėje maža Nukryžiuotojo figūrėlė; ji transformuotų, raiškių proporcijų, grubokai, kai kur dekoratyviai modeliuotų (perizonijaus) formų. Stogastulpiui grakštumo teikia ažūrinis kryžius; jis su disku centre, vingiuotais ir tiesiais ilgais spinduliais, gale paplatintomis, kryželiais papuoštomis ašimis. 1992 m. Nukryžiuotojo skulptūrėlė konservuota. 1993 m. stogastulpio kamieną padarė Rimantas ir Jonas Juodžiai. Paminklas stovi Apolonijos Juodienės sodyboje. 1972 m. įrašytas į dailės paminklų sąrašą.

Danguolė Stunžėnienė

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Pakalnių kaimo kapinių Antano Deveikio stogastulpis. Buvo pastatytas XX a. pradžioje. Jam suirus, 1987 m. Stasio Karanausko atkurtas. Yra elementų, primenančių Mykolą Arkangelą, stovintį ant Utenos bažnyčios frontono. 

Gediminas Isokas 

Pilkenių kaimo Almos Musteikienės sodybos stogastulpis (Tauragnų sen.). Medis, geležis; h 5 m. 1857 m. padaręs meistras Justinas Tilvytis. Stogastulpis stovi prie gyvenamojo namo galinio fasado, tarp medžių ir krūmų. Grakščių proporcijų. Liemuo kvadrato skerspjūvio. Jo viršutinėje dalyje yra keturšlaitis stogelis (1X1 m), profiliuota viršūnė ir kaltinis kryžius. Kryžiaus kryžmos centre yra didelio skersmens apskritimas, tarpšakiuose – trumpi, tiesūs, galuose įskelti spinduliai. Stogastulpį puošia stogelio vėjalenčių ažūrinis, pjaustinėtas apskritų, stačiakampių langelių ornamentas ir pastogės lubų tapyba – stora, dviguba (raudona ir mėlyna) linija išpieštos augalų šakos. Pastogėje pritvirtinta Nukryžiuotojo skulptūrėlė; ji transformuotų proporcijų (didelė galva, trumpas liemuo, mažos kojos), dekoratyviai apibendrintų grubokų formų. Stogastulpį atkūrė sudeikėnas Algis Keselis, o skulptūrėlę – uteniškis Eligijus Bernotas. 1971 m. stogastulpis įrašytas į dailės paminklų sąrašą.

Danguolė Stunžėnienė

Laima Lučkaitė-Surgailienė

Ripaičių kaimo kapinių stogastulpis  (Saldutiškio sen.). Medis, geležis; h 6,5 m. 1884 m. padarė meistras J. Maceika iš Ripaičių kaimo. Stogastulpis stovi centrinėje kapinių dalyje. Liemuo kvadrato skerspjūvio. Stogelis keturšlaitis (1.2X1,2 m), virš jo profiliuota viršūnė ir geležinis kryžius (tokios kompozicijos kryžiai Utenos krašte reti). Lenktinės stogelio atramos remiasi į atbrailą. Atbraila ir stogelio pakraščiai papuošti geometrinių motyvų (rombinių grotelių, apskritimų) ornamentu, atramos – vientisos formos paukšteliais. Pastogės lubos tapytos: nedrąsia linija išpiešti lapai, Apvaizdos akis. Stogastulpis buvo dažytas raudonai, žaliai, mėlynai (yra dažų liekanų). Pastogėje buvo liet. liaudies skulptūrai būdingų formų, ekspresyvios išraiškos Nukryžiuotojo skulptūrėlė. XX a. 7 d-mečio pab. ji perduota UKM. Sunykus stogastulpiui, 1994 m. J. Lopeta padarė kopiją.

Danguolė Stunžėnienė

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Spitrėnų kaimo Valerijos Našlėnienės sodybos stogastulpis (Utenos sen.). Medis, geležis; h 6,0 m. Tai yra 1851 m. padirbto stogastulpio kopija; ją padarė Alfonsas Petrošius, Alvydas Seibutis, Osvaldas Šumskus, Eglūnas Židonis (išdrožė skulptūrėlę). Stogastulpis stovi priešais gyvenamąjį namą, šalia kaimo kelio. Liemuo kvadrato skerspjūvio. Stogelis (1,5X1,5 m) keturšlaitis, dengtas šiferiu. Virš jo – aukšta profiliuota viršūnė ir geležinis kaltinis kryžius. Lubos dekoruotos štampavimo technika atliktais įžambiai išdėstytais raudonais skrituliais su kryžiais centre. Pastogėje yra Nukryžiuotasis, apsuptas kankinimo įrankių. Viršūnės kryžius grakštus, centre su karpytiniu disku ir trišakiais spinduliais; šakos juostinės, kryžiukų pavidalo galais. 1992 m. stogastulpis sutvirtintas metalinėmis juostomis, perdažytas, impregnuotas. 1971 m. įrašytas į dailės paminklų sąrašą

Danguolė Stunžėnienė

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Utenos kapinių stogastulpisUtenos miesto senųjų kapinių stogastulpis su ornamentuotu kryželiu.  
Stogastulpis pastatytas XIX a. pradžioje. Išliko originalus, beveik nepakitęs. Aukštis apie 3,5 m. Stulpas uždengtas keturšlaičiu stogeliu su profiliuota smaile ir geležiniu ornamentuotu kryžiumi viršūnėje. Geležinė viršūnė – tai saulutės, mėnulio, augalų, žalčiukų motyvai, primeną saulę, skleidžiančią spindulius. 1971 m. įrašytas į dailės objektų sąrašą. 1992 m. buvo suremontuotas: stiebas sutvirtintas metalo juostomis, perdažytas, impregnuotas.

 

 

Danutė Stunžėnienė

Užpalių kapinių stogastulpis su Jono Nepomuko ir Sėjėjo bareljefais. Tai antkapinis Šatkų kapavietės paminklas. Čia palaidoti Jonas Šatkus(1861–1944) ir Marija Šatkuvienė (1839–1973). Stogastulpį 1971 m. sukūrė uteniškis Stasys Karanauskas. Paminklas išdrožtas iš vietinio ąžuolo kamieno, dvišlaičiu stogeliu su metaline statulėle viršūnėje. Stulpą puošia Jono Nepomuko ir sėjėjo bareljefai. 1971 m. įrašytas į dailės objektų sąrašą.

Danguolė Stunžėnienė

Bažnyčių vidaus ir lauko dailės paminklai:

Biliakiemio bažnyčia. Šv. Petro ir šv. Pauliaus skulptūros. Jos medinės, masyvios, barokinės, veidai išraiškingi, atspindi išraiškingą kalbėjimą.

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Šv. Antano paveikslasDaugailių bažnyčia.
Šv. Antano molbertinės tapybos XIX a. I pusės paveikslas (drobė, aliejus, metalas). Turi sarmatiškojo portreto bruožų. Pavaizduota didinga, visu ūgiu stovinti figūra.

 

 

 

 

Laima Laučkaitė-Surgailienė

 

Kuktiškių bažnyčia. Šie dailės kūriniai: 

1. Medinis 1863 m. Vilniaus meistro Abdomo Zimodros padarytas neobarokinis altorius. Mensa papuošta ornamentinėmis įsprūdomis. Altorius buvo įrengtas Kuktiškių kapinių koplyčioje, 1895 m. perkeltas į bažnyčios koplyčią. 
2. Molbertinės tapybos paveikslas ,,Marija su kūdikiu“, 1790 m. tapytas Petro Rozelino. Tai vėlyvojo baroko stiliaus kūrinys.
3. Klasicistinio stiliaus skulptūra ,,Nukryžiuotasis“. Spėjama, kad XIX a. pabaigoje ją išdrožė Antanas Deveikis.
4. Medinis, 1891–1931 m. Antano Deveikio padarytas kryžius. Prie liemens apačios prikalta lentelė su Kristaus monograma ir religinio turinio įrašu.

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Leliūnų bažnyčia. Vargonai. Įrengti XX a. pr. Karaliaučiaus B. Gebelio vargonų statybos firmos. Tai 276 firmos instrumentas. Vieni pirmųjų pneumatinių vargonų Lietuvoje.

Rimantas Gučas

Pakalnių bažnyčia. Šie dailės kūriniai:

1. ,,Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios“ molbertinės tapybos paveikslas, kuriame vaizduojamas Vilniaus Šnipiškių priemiesčio fragmentas – bažnyčia ir koplyčia (neišlikusi). 
2. Medinės XIX a. pab. vietinių meistrų darbo procesinis dvipusis altorėlis. Vienoje pusėje paveikslas ,,Angelas sargas“, kitoje – ,,Šv. Kotryna“.
3. Du geležiniai šventoriaus vartų bokštelių kryžiai, puošti vingrių, barokinių formų ornamentais. 2000 04 25 paminklai sudegė kartu su bažnyčia.

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Saldutiškio bažnyčia. Vargonai padaryti XIX a. pr. Jie buvo Kuktiškių kapinių koplyčioje, 1893 m. atkelti į Saldutiškio bažnyčią.

Rimantas Gučas

Spitrėnų bažnyčia. 1794 m. Rygoje I. E. Hecelio išlietas žalvarinis varpas, būdingas vėlyvajam barokui.

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Stalnioniškio sentikių cerkvė. Dailės kūriniai:

1. Metalinis XIX a. pab.–XX a. pr. trijų kryžmių kryžius, pasižymintis plastinių formų įvairove, dekoratyvumu, simbolių prasmingumu.
2. Evangelijų knyga. Ji iš medžio, odos, metalo. Padaryta XVII a. I pus. Maskvoje. Knygoje yra plokščių su šventųjų paveikslais, ereliais, augalais, jaučiais, liūtais.

Aleksandras Indriulaitis

Arkangelas MykolasUtenos bažnyčia. Saugomi šie dailės kūriniai:

1. ,,Arkangelas Mykolas“ – medinė, skarda dengta skulptūra, kurią tarp 1883 m. ir 1913 m. sukūrė Antanas Deveikis. Atnaujino Stasys Karanauskas.
2. Geležinė, ketaus sakykla, padaryta 1885 m. uteniškio meistro Juozapo Paplausko. 1979 m. sakykla atnaujinta. Fundatoriai Morta ir Mykolas Keizikai.
3. Uteniškio meistro Kazimiero Ivanausko geležinis sietynas. Sietynas kabėjo bažnyčios vidurinėje navoje, apie XX a. vid. nukabintas. 
4. Molbertinės tapybos paveikslas ,,Paskutinė vakarienė“, XVIII a. sukurtas vietinio dailininko. 1978–79 m. restauruotas Elenos Šmigelskaitės. 
5. Paveikslas ,,Izaoko auka“, 1806 m. sukurtas Petro Rozelino. 1978–79 m. jį restauravo Elena Šmigelskaitė.
6. Paveikslas ,,Angelas sargas“, 1809 m. sukurtas Petro Rozalino. 1978–79 m. restauruotas Elenos Šmigelskaitės.
7. Paveikslas ,,Marijos ėmimas į dangų“, 1817 m. sukurtas Petro Rozalino.
8. Paveikslas ,,Kristaus žengimas į dangų“, sukurtas apie 1851 m. 1980 m. restauruotas Elenos Šmigelskaitės.
9. Stacijos sukurtos 1873 m. 1987 m. restauruotos Elenos Šmigelskaitės. 
10. Medinis kryžius su geležiniais apkaustais, vietinio meistro padarytas 1905 m.

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Užpalių vargonaiUžpalių bažnyčia. Saugomi šie paminklai:

1. Vargonai. Manoma, kad XIX a. pab. ar XX a. pr. padarė meistras Juozapas Radavičius.
2. Taurė, padaryta 1673 m., vėlyvojo renesanso stiliumi. Pėdoje yra lot. įrašas ,,Kristoforas Meseckis“.
3. Taurė, padaryta 1785 m. Pėdoje yra taurės fundatoriaus Užpalių bažnyčios klebono Adomo Legavičiaus pavardė.

Laima Laučkaitė-Surgailienė

Šv. FlorijonasVyžuonų bažnyčia. Saugomi dailės kūriniai:

1. Skulptūra ,,Šv. Veronika“, sukurta 1890 m. vietinio skulptoriaus.
2. Skulptūra ,,Šv. Florijonas“, sukurta 1897 m. Veidas liaudiško tipažo, savitos išraiškos.
3. Skulptūra ,,Nukryžiuotasis“, sukurta vietinio meistro XIX a. pab.
4. Altorėlis, padarytas 1861 m. Vilniaus meistro Cezario Štainbergo.
5. Arnotas, padarytas iš šilko ir metalo siūlų XIX a. 
6. Arnotas, padarytas iš šilko ir metalo siūlų XIX a. pab.
7. Varpas, nulietas 1798 m. vilniečio Johano Samuelio Vėnerio. Kabėjo varpinėje, 1892 perkeltas į bažnyčios bokštą.
8. Varpas, nulietas 1815 m. Johano Samuelio Vėnerio.

Laima Laučkaitė-Surgailienė

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002