|
Koplyčios:
Gimžiškių kaimo koplytėlė su Rūpintojėlio
skulptūra (Kuktiškių
sen. Gimžiškių k.). Pastatyta XX a. pradžioje. Medinėje koplytėlėje Rūpintojėlio
skulptūra. Koplytėlė yra senos liepos drevėje, J. Mikucko sodyboje. 1984 m.
įrašyta į dailės objektų sąrašą. 1991 m. suremontuota.
Danguolė
Stunžėnienė
▲
Pakalnių triaukštė koplytėlė su skulptūromis
(Leliūnų sen. Pakalnių k.). Pakalnių bažnyčios šventoriuje ir jo
prieigose su netoliese esančiomis kapinėmis buvo daug medinių, meniškai išpjaustinėtų
kryžių, statulėlių ir kančių. Nepriklausomybės metais mėgėjai iš
Pakalnių kaimo daugumą skulptūrėlių pasisavino.
XIX
a. pab. XX a. pr. priešais bažnyčią pastatyta tinkuota, baltai dažyta mūrinė
triaukštė koplytėlė. Jos atvirose aukštų nišose įkomponuotos medinės,
nemažos polichromuotos skulptūros baroko atgarsis liaudies mene: I aukšte
Nukryžiuotojo, II a. Lurdo Marijos, III a. Šv. Juozapo skulptūros.
1971 m. įrašyta į dailės objektų sąrašą. 1997 m. medinė Lurdo Marijos
skulptūra dingo, 2000 m. ir Nukryžiuotojo skulptūra.
Danguolė
Stunžėnienė
▲
Pikčiūnų kaimo koplytėlė
(Daugailių sen.). Medis,
metalas, stiklas, polichromija; 180X130X135 cm). Tai
yra XIX a. pab. koplytėlės kopija, kurią apie 1970 m. padarė Antanas
Bikelis; skulptūra iš XIX a. pabaigos. Koplytėlė yra netoli Bikelio sodybos,
pritvirtinta prie liepos kamieno. Ji dėžinė, trikampe apačia, dengta dvišaliu
skardiniu stogeliu, įstiklinta, su mediniu kryželiu viršuje. Sienų ir
stogelio kraštai papuošti augalinio ir geometrinio ornamento, kryželis
augalinio ornamento drožiniais. Viduje yra medinė Nukryžiuotojo skulptūra,
ypač gerai deranti prie koplytėlės formos. Skulptūros kompozicija
ekspresyvi, proporcijos transformuotos, formos kampuotos, dekoratyvios (ypač
rankų, šonkaulių, perizonijaus). Koplytėlė ir skulptūra nudažytos
baltais, mėlynai žaliais dažais. 1976 m. įrašyta į dailės paminklų sąrašą.
1987 m. remontuota.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Koplytstulpiai:
Alaušų kaimo koplytstulpis su Jėzaus Krikšto
skulptūros grupė (Sudeikių sen.). Pastatytas 1898 m. Meistras nežinomas. Skulptūrinė
grupė vėliau buvo nudažyta (polichromuota). Koplytstulpio aukštis apie 4,5
m. 1972 m. įrašytas į dailės objektų sąrašą. 1981 m. skulptūrėlės
dingo. 1989 m. koplytstulpis buvo restauruotas. Skulptūrėles atkūrė uteniškis
E. Bernotas. Koplytėlės stogelio briaunos ornamentuotos, puoštos kryželiais.
Koplytėlės apačia puošta drožiniais.
Danguolė
Stunžėnienė
▲
Pikčiūnų kaimo koplytstulpis
(Daugailių sen.). Medis, polichromija; h 6 m. Jį (ir skulptūras) 1972 m.
padarė Antanas Bikelis pagal ankstesnį pavyzdį, 1935 m. padirbtą Antano Norkūno
iš Blusiškių kaimo. Koplytstulpis stovi prie Švento Jono upelio, ties
Bikelio sodyba. Liemuo kvadrato skerspjūvio (65X65 cm). Koplytėlė iš visų
pusių atvira, su frontonėliais; keturšlaitis stogelis paremtas stulpeliais,
viršuje su mediniu kryželiu. Koplytėlės cokolis ir frontonėlis papuošti
įdubaus ir iškilo reljefo augalinių motyvų simetriškos kompozicijos
ornamentu. Viduje yra skulpt. grupė ,,Kristaus krikštas 2 primityvistinės
figūros. Jos monotoniškos, plokščios, statiškos, judesiai rituališki,
galvos ir rankos mažos, beveik nemodeliuotos, drabužių klostės pažymėtos
grafiškomis linijomis. Spalvos (ruda, mėlyna, balta, žalia) ryškios, žaismingos.
Bikelis
koplytstulpį padarė, Norkūno koplytstulpiui supuvus, skulptūros buvo
perduotos Utenos kraštotyros muziejui. Bikelio koplytstulpis panašus į
prototipą (panašios ir skulptūros). 1976 m. įrašyta į dailės objektų sąrašą.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Sėlės kaimo koplytstulpis
(Tauragnų sen.). Betonas, medis, skarda; 6,5X0,8X0,8 m. 1937 m. pastatė Jonas
Bivainis, skulptūrą padarė Silvestras Toleikis, pravarde Baužys.
Koplytstulpis stovi prie Kirdeikių Tauragnų kelio ir Milašiuko upelio; jo
grakšti vertikalė gražiai išryškėja medžių fone. Koplytstulpio betoninis
cokolis kvadrato plano, betoninis liemuo apskrito skerspjūvio, lygus. Liemens
viršuje medinė koplytėlė; ji neogotikinių formų, iš visų pusių atvira.
4 profiliuotos kolonėlės laiko keturšlaitį, skarda dengtą stogelį su 4
frontonėliais ir kryželiu viršuje. Koplytėlės viduje yra medinė šv. Jono
Nepomuko skulptūra. Figūra statiška, vientiso silueto, kresnoka, frontali;
ypač gražus švelnių bruožų veidas su ilgais banguotais plaukais. Skulptūra
dažyta rusvai, baltai, juodai. Koplytstulpio cokolio apačioje yra religinio
turinio įrašas. Koplytstulpis 1976 m. įtrauktas į dailės paminklų sąrašą.
1989 m. restauruotas, sutvarkyta paminklo aplinka.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Žadavainių kaimo koplytstulpis
(Daugailių sen.). Medis, metalas, polchromija; h 6 m. Padarytas XX a. pr. 1980
m. atnaujintas. Stovi kaimo R. pusėje, prie kelio ir ežero. Liemuo masyvus,
kvadrato skerspjūvio (80X80 cm). Jo viršūnėje įtaisyta į viršų platėjanti,
iš visų pusių atvira koplytėlė: ploni metaliniai strypai kampuose remia
keturšlaitį skardinį stogelį su paprastu geležiniu kryželiu.
Koplytstulpyje Jono Nepomuko skulptūra. Ji pasižymi vėlyvajai vietinei
skulptūrai būdingu tikroviškumo siekimu, dėmesiu detalėms. Figūra vientiso
silueto, kresnoka, netaisyklinga, statiška; detaliai perteikta apranga, veido
bruožai. Dažyta rudai, baltai, juodai. 1980 m. restauruota.
Laima
Lučkaitė-Surgailienė
▲
Kryžiai:
Antalgės kryžius
(Leliūnų sen. Antalgės k.). Nepriklausomybės metais vietos pavasarininkai
kaime prie plento pastatė medinį kryžių vieną gražiausių Lietuvoje.
Kryžių padirbo liaudies meistras Antanas Deveikis, išpuošdamas ornamentais
kaip nėriniais, kurie dengia paviršių. Tai ažūriniai reljefiniai
pjaustiniai, suktos kolonėlės, atviros koplytėlės, Šventųjų figūrėlės,
Nukryžiuotojo, Marijos ir angeliukų skulptūrėlės. 1972 m. įrašytas į
dailės objektų sąrašą. A. Deveikio darytas kryžius perduotas Rumšiškių
buities muziejui. Kryžiui sunykus ir nuvirtus 1989 m. tikslią kopiją padarė
uteniškiai medžio meistrai: P. Kaziūnas ir A. Seibutis. Kryžius stambių
formų. Jo aukštis 2,4 m.
Danguolė
Stunžėnienė
▲
Griūčių kaimo kapinių kryžius su Nukryžiuotojo
ir Marijos skulptūromis (Utenos
sen.)
Šį kryžių pastatė Griūčių k.
gyventojas Juozapas Katinas. Iš ąžuolo jį padirbo tauragniškis Markevičius,
dievdirbys Antanas Deveikis išdrožė Marijos ir Nukryžiuotojo skulptūrėles.
1976 m. kryžius įrašytas į dailės objektų sąrašą. Ypač įdomios kryžiaus
skulptūrėlės: šv. Marija, apsigobusi paprasta skarele, pavargusiu kaimo
moters veidu; Nukryžiuotasis griežtų veido bruožų. Tai valstietiški
tipažai. Kryžiui irstant jis perkeltas į Griūčių kaimo senąsias kapines.
Kryžių kopiją sukūrė nagingi uteniškiai A. Petrošius, A. Seibutis. 1989
m. Griūčių k. senojo kryžiaus vietoje pastatyta kopija. Aukštis apie 56
m.
Danguolė
Stunžėnienė
▲
Kaboriškių kaimo kryžius su šv. Mykolo, šv.
Marijos, šv. Dominyko skulptūromis (Tauragnų
sen.)
1920 m. Adolfas Ivanauskas sukūrė
originalias kryžiaus skulptūras. Jos yra transformuotų proporcijų,
polichromuotos. Kryžius aukštas, su atviromis koplytėlėmis, puoštas ažūriniu
pjaustinėtų šakelių ornamentu. Aukštis apie 7 m. Stovi šiaurinėje kaimo
dalyje, prie kelio į Kirdeikius. Jis didelis, ryškių proporcijų. 1986 m.
skulptūrėlės buvo perduotos Rumšiškių buities muziejui. 1990 m. pastatyta
kopija, kurią padarė uteniškiai meistrai Eligijus Bernotas ir Algimantas
Kiselis.
Danguolė
Stunžėnienė
▲
Kirdeikių kaimo kryžius
(Saldutiškio sen.). 1927 m. Kirdeikiuose Jonas Babrauskas pastatė medinį kryžių
su koplytėle. Kryžių darė Kajetonas Alekna iš Ripaičių k. Tai puošnus, ažūriškas,
puoštas geometriniais augaliniais motyvais, apie 5 m aukščio kryžius. 1971
m. įrašytas į dailės objektų sąrašą. Kryžiui apdegus 1988 m. rajono
paminklotvarkininkės dėka buvo padaryta kryžiaus kopija ir pastatyta senojo
vietoje.
Danguolė
Stunžėnienė
▲
Kirdeikių kaimo kryžius
(Saldutiškio sen.). Medis, stiklas, dichromija; 5,0X1,5 m. Tai yra meistro Jono
Ivanausko iš Kaboriškių k. 1928 m. padirbto kryžiaus kopija; ją 1988 m.
padarė Gintaras Mikolaitis ir Robertas Petravičius. Stovi kaimo centrinėje
dalyje, ties kryžkele. Liemuo kvadrato skerspjūvio (40X40 cm). Kryžmos šakų
galai trilapio pavidalo. Liemens ir šakų briaunas paryškina apvadai iš
pakaitomis sukomponuotų lygių ir įvijų elementų. Kryžmos centre yra maža
įstiklinta koplytėlė. Ją rėmina ir kryžmą slepia didelis ornamentinis
skydas, padarytas ažūrinio ir reljefinio pjaustinėjimo būdu. Ornamentas
simetriškas, motyvai stilizuoti, daugiausia augaliniai (gėlės, lapai); viršuje
įkomponuoti vientisos, aptakios formos paukšteliai. Kryžius dažytas geltonai
ir rudai. Senasis kryžius yra Utenos kraštotyros muziejuje. 1984 m. įrašytas
į dailės paminklų sąrašą.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Paberžynės kaimo kryžius
(Leliūnų sen.). Tai žinomo kryždirbio Antano Deveikio darbo medinis kryžius.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Stanislovo Tamošiūno sodybos kryžius
(Leliūnų sen. Čyvičkių k.). Medinis; 8,00X1,69 m. Pastatytas 1891 m.; 1959
m. sutvirtintas. Stovi sodybos Š. R. pusėje, plynoje palaukėje. Masyvus.
Liemuo kvadrato skerspjūvio (40X40 cm). Apatinė dalis ties briaunomis apkalta
lentelėmis, dėl to panaši į cokolį. Kryžmos šakų galai trilapio
pavidalo; į viršutinę šaką įtaisyta geležinė vėliavėlė vėjarodis.
Nedidelė Nukryžiuotojo figūrėlė, esanti kryžmos centre primityvistinė:
galva didelė, rankos ilgos, kojos trumpos, kūnas plokščias, veido bruožai
archaiški. Kryžmos centre buvusi koplytėlė, iš kurios telikę 2
profiliuotos kolonėlės ant horizontaliųjų šakų. Prie liemens
pritvirtintoje metalinėje lentelėje įrašyta ,,18911959. Kryžius buvo
dažytas mėlynai, baltai, rudai (yra dažų liekanų). Gyventojų pasakojimu,
kryžių pastatė Čyviškių k. jaunimas. 1984 m. kryžius įrašytas į dailės
objektų sąrašą.
Danguolė
Stunžėnienė
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Paminklai:
Jono Basanavičiaus paminklas
(Utena)
Basanavičiaus g., ties 56 namu (3,4 m). Sukurtas ir pastatytas 1934 m.
(aut. Boleslovas Plungė) (Jo vienintelis skulptūros paminklas). 1988 m.
autoriaus atnaujintas; aplinka sutvarkyta pagal architekto Antano Laurinavičiaus
projektą. Stovi aukštumėlėje, liepomis apsodintame skvere. Iš gatvės pusės
į paminklą yra laipteliai. Paminklo kompozicija tradicinė. Postamento apatinė
dalis laiptuota, o viršutinė yra stačiakampis stulpas; ant jo stovi Jono
Basanavičiaus biustas (h 0,5m). Skulptūra neprofesionalaus darbo, portretas
primityvokas, statiškų, utriruotų formų, netaisyklingos anatomijos.
Postamento priekyje įmontuota metalinė plokštė su įrašu: ,,Dr. J. Basanavičius,
galinėje plokštė su įrašu: Paminklas pastatytas 1934 m. Autorius
Boleslovas Plungė. Paminklas restauruotas. 1992 m. įrašytas į dailės
objektų sąrašą.
Danguolė
Stunžėnienė
▲
Leliūnų miestelio kapinių Juodzevičių kapo
antkapinis paminklas.
Medis, geležis, h 3,5 m. 1971 padarė Stasys
Karanauskas; pirmasis šio meistro antkapinis stogastulpis. Yra pagrindinio tako
R. pusėje. Stogastulpis kresnų proporcijų, vientiso silueto. Liemuo kvadrato
skerspjūvio (65X65 cm). Jo viršuje po stogeliu su geležine saulute išdrožtos
bareljefinės figūros: vienoje pusėje sėjėjas, kitoje Rūpintojėlis.
Skulptūros panašios į senojo lietuvių meno skulptūras, tik Rūpintojėlis
vaizduojamas stovintis. Jos statiškos, apibendrintų formų, plokščios, drabužių
klostės ritmiškos, dekoratyvios. Stogastulpio forma iš ąžuolo išdrožtas
liemuo ir bareljefinės figūros, kaneliūruotas fonas perimta iš Vinco
Svirskio kūrybos. 1971 m. įrašytas į dailės paminklų sąrašą.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Tauragnų miestelio kapinių antkapinis
paminklas. Akmuo,
geležis; h 22 m). XIX amžiaus, vietinio meistro darbo. Stovi kapinių
viduryje, prie koplyčios. Sudarytas iš akmeninio pjedestalo ir į jį įleisto
didokų matmenų kryžiaus. Pjedestalas apskrito plano, kiek siaurėjantis į
viršų. Kryžius kiauraraščių tipo. Šakų galai paplatinti, suapvalinti, su
siluetiniais kryželiais. Kryžmos centrą pabrėžia didelis diskas. Tarpšakiuose
įmontuota po 3 spindulius; kraštiniai vingiuoti, disko pavidalo galais,
viduriniai tiesūs, beržo lapo pavidalo galais. Trumpo, storoko stiebo apačioje
yra pusmėnulis ir į šonus išleistos spiralės su kryželiais galuose. Kryžiaus
spinduliai pabrėžia kompozicijos išcentriškumą, jų galų forma uždarumą;
dinamikos teikia tiesių ir vingiuotų linijų, storesnių ir plonesnių strypų
kaita. Paminklas raiškios kompozicijos ir silueto, dinamiško ritmo. 1971 m. įrašytas
į dailės paminklų sąrašą. 1993 m. kryžius atnaujintas.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Utenos (Užpalių g.) kapinių Ramelių antkapinis
paminklas. Pastatytas 1977 m., sukūrė Stasys Karanauskas. Yra kapinių P. R.
dalyje 10 m nuo tvoros . Kapą (1,8X 3,1 m) juosia betoninis bordiūras,
kapavietės priešingose pusėse asimetriškai įkomponuoti mediniai antkapinis
paminklas ir suolelis; takas grįstas betono plytelėmis. Antkapinis paminklas
(h 5,0 m, 0,6X0,5 m) stogastulpio tipo, stambių formų. Turi liemenį ir
bareljefinę dalį, dengtą dvišlaičiu stogeliu su didele medine saulute.
Bareljefinės dalies vienoje pusėje vaizduojamos vyro su dalgiu ir moters su
rugių pėdu, kitoje skara apsigobusios senutės figūros. Jų proporcijos
transformuotos, pozos statiškos, pozavimas plokščias, kai kurios detalės
(veidai, skara) natūralistinės, paminklo liemenyje yra įrašyta ,,Rugpjūtis
baigta,/ mūsų derlius? /Petras Ramelis/Eleonora Ramelienė. 18831947
18821975.
1980
m. įrašytas į dailės paminklų sąrašą.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Utenos senųjų kapinių
Leono Gasperavičiaus kapo antkapinis paminklas.
Pastatytas 1979 m.,
sukūrė Stasys Karanauskas. Kapas yra kapinių V. dalyje, 30 m nuo tvoros.
Antkapį sudaro kapavietę (3,3X3,0) juosia medinė tvorelė (h 0,3 m) ir
medinis stogastulpio tipo antkapinis paminklas (h 4,0 m, 0,7X0,7 m).
Stogastulpio viršutinėje dalyje, priekinėje ir nugarinėje pusėse, iškalti
bareljefiniai Gasperavičiaus portretas ir sėjėjo figūra. Bareljefų šonuose
kolonėlės, apačioje karnizas, viršuje dvišlaitis stogelis
sudaro lyg koplytėlę; ji iš visų pusių atvira, papuošta geometriniu
ornamentu, kutais. Figūromis, kurioms būdingas iš liaudies dailės perimtas
formų sąlygiškumas, kartu siekiama realistiškai pavaizduoti žmogų. Liemens
apatinėje dalyje yra įrašas: ,,Leonas Gasperavičius/19201978.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Užpalių kapinių Jono ir Marijos Šatkų antkapinis
paminklas.
Medis; 350X50X50 cm. Pastatytas 1971 m. Meistras Stasys Karanauskas.
Antkapis du žemių sampilai ir stogastulpio tipo antkapinis paminklas.
Stogastulpis iš vientiso ąžuolo. Liemens priešingose pusėse iškalta sėjėjo
ir Šv. Jono Nepomuko bareljefinės figūros, viršuje yra dviaukštis stogelis
ir geležinis kaltinis kryžius. Stogastulpis darnios kompozicijos. Reljefai
labai panašūs į senąją liet. skulptūrą: formos grubokos, apibendrintos,
figūrų proporcijos kresnos. Stogastulpio liemens apatinėje dalyje yra įrašas:
,,Šatkus/Jonas 18811944/Šatkuvienė/ Marija /18891973
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Užpalių kapinių 1863 m. sukilimo vado Povilo Červinskio
(18401864) antkapinis paminklas. (Plačiau
skyriuje ,,Personalijos).
Gediminas
Isokas
▲
Vyžuonų kapinių
paminklai. Antkapinis
granito paminklas su geležiniu kryželiu, 1887 m. padarytas liaudies meistro,
stovi už 38 m. nuo kapinių vartų. (Plačiau skyriuje ,,Kapinės.)
Gediminas
Isokas
▲
Vytautui Didžiajam 1931 m. pastatytas paminklas
(Vyžuonų sen.)
Statė paaugliai: Stasys Gučius ir Kostas Saladžius, P.
Zabulionis. 1987 m. paminklas restauruotas.
Gediminas
Isokas
▲
Stogastulpiai:
Biliakiemio stogastulpis su ornamentuotu kryželiu ir
Nukryžiuotojo skulptūra (Utenos sen. Biliakiemio k.). Pastatytas XIX a. pr.
J. Žibėno sodyboje. Aukštis apie 5,5 m. Po stogeliu įkomponuotas T raidės
formos kryžius su Nukryžiuotojo skulptūrėle, o jam iš šonų
profiliuoti skydeliai su kankinimo įrankiais. Smailė profiliuota, stiebas grakštus,
kvadratinio plano. 1971 m. įrašytas į dailės objektų sąrašą.
Stogastulpiui sunykus, 1981 m. tautodailininkas S. Karanauskas padarė tikslią
stogastulpio kopiją.
Danguolė
Stunžėnienė
▲
Dryžių kaimo senkapių stogastulpis
(Saldutiškio sen.)
Medis, geležis; h 5,5 m. Tai yra 1871 m. padirbto
stogastulpio kopija; ją 1988 m. padarė Giedrius Stulpinas, Audrius Krulis,
Rytas Margeris, Irtas Zmuida, Darius Žukas. Stovi senkapių Š. dalyje, tarp
medžių. Grakštus. Kvadrato skerspjūvio liemens viršutinėje dalyje įtaisytas
keturšlaitis stogelis (1,0X1,0 m), virš jo profiliuota viršūnė ir
paprastos kompozicijos geležinis kryželis. Liemens perėjimą į stogelį švelnina
simetriški skydai. Stogelio pakraščiai saikingai papuošti dantukų, arkų
pjaustinėtu ornamentu. Pastogėje yra Nukryžiuotasis. 1871 metų stogastulpio
lubos ir skydai buvo papuošti reljefinių motyvų tapyba. 1971 m. įtrauktas į
dailės paminklų sąrašą.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Indubakių kaimo senkapių stogastulpis
(Saldutiškio sen.). XX a. padarė meistras Vincas Šinkūnas. Stovi senkapių
centrinėje dalyje. Grakščių proporcijų. Kvadrato skerspjūvio liemens viršutinė
dalis uždengta siauru keturšlaičiu stogeliu (75X75 cm) su banguotu pakraščiu,
virš jo profiliuota viršūnė (geležinis kryžius neišliko). Pastogėje
yra T formos kryžius su Nukryžiuotojo skulptūrėle, iš šonų banguoto
silueto, į apačią siaurėjantys skydeliai. Jie remiasi į ažūrinį karnizą,
Nukryžiuotojo figūra transformuotų proporcijų, dekoratyviai traktuotų,
kampuotų formų, veidas smulkių, švelnių bruožų. 1971 m. įrašytas į
dailės paminklų sąrašą. 1977 m. sunyko. 1992 m. kopija. Meistras Algimantas
Kiselis.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Pagilbiškio kaimo Juodžių sodybos stogastulpis
(Saldutiškio sen.)
Medis, geležis; h 5 m. Apie 1842 m. padarė meistras
Antanas Deveikis. Stogastulpis remontuotas 1928, 1975, 1990 m. 1992 m. Nukryžiuotąjį
konservavo Ieva Čiuplytė. Autentiški išlikę tik Nukryžiuotasis ir geležinis
kryžius. Stogastulpis kresnas. Liemuo kvadrato skerspjūvio, įtvirtintas į
platų kvadratinį cokolį sumūrytą iš lauko akmenų (1,5X1,5 m). Keturšlaitis,
virš jo medinė profiliuota viršūnė ir geležinis kryžius; pakraščiai
dekoruoti dantukų ornamentu. Stogelio perėjimą į liemenį švelnina
skydeliai (buvo papuošti ornamentu). Pastogėje maža Nukryžiuotojo figūrėlė;
ji transformuotų, raiškių proporcijų, grubokai, kai kur dekoratyviai
modeliuotų (perizonijaus) formų. Stogastulpiui grakštumo teikia ažūrinis
kryžius; jis su disku centre, vingiuotais ir tiesiais ilgais spinduliais, gale
paplatintomis, kryželiais papuoštomis ašimis. 1992 m. Nukryžiuotojo skulptūrėlė
konservuota. 1993 m. stogastulpio kamieną padarė Rimantas ir Jonas Juodžiai.
Paminklas stovi Apolonijos Juodienės sodyboje. 1972 m. įrašytas į dailės
paminklų sąrašą.
Danguolė
Stunžėnienė
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Pakalnių kaimo kapinių Antano Deveikio
stogastulpis.
Buvo pastatytas XX a. pradžioje. Jam suirus, 1987 m. Stasio Karanausko
atkurtas. Yra elementų, primenančių Mykolą Arkangelą, stovintį ant Utenos
bažnyčios frontono.
Gediminas
Isokas
▲
Pilkenių kaimo Almos Musteikienės sodybos
stogastulpis (Tauragnų sen.). Medis, geležis; h 5 m. 1857 m. padaręs meistras
Justinas Tilvytis. Stogastulpis stovi prie gyvenamojo namo galinio fasado, tarp
medžių ir krūmų. Grakščių proporcijų. Liemuo kvadrato skerspjūvio. Jo
viršutinėje dalyje yra keturšlaitis stogelis (1X1 m), profiliuota viršūnė
ir kaltinis kryžius. Kryžiaus kryžmos centre yra didelio skersmens
apskritimas, tarpšakiuose trumpi, tiesūs, galuose įskelti spinduliai.
Stogastulpį puošia stogelio vėjalenčių ažūrinis, pjaustinėtas apskritų,
stačiakampių langelių ornamentas ir pastogės lubų tapyba stora, dviguba
(raudona ir mėlyna) linija išpieštos augalų šakos. Pastogėje pritvirtinta
Nukryžiuotojo skulptūrėlė; ji transformuotų proporcijų (didelė galva,
trumpas liemuo, mažos kojos), dekoratyviai apibendrintų grubokų formų.
Stogastulpį atkūrė sudeikėnas Algis Keselis, o skulptūrėlę uteniškis
Eligijus Bernotas. 1971 m. stogastulpis įrašytas į dailės paminklų sąrašą.
Danguolė
Stunžėnienė
Laima
Lučkaitė-Surgailienė
▲
Ripaičių kaimo kapinių stogastulpis
(Saldutiškio sen.). Medis, geležis; h 6,5 m. 1884 m. padarė meistras J.
Maceika iš Ripaičių kaimo. Stogastulpis stovi centrinėje kapinių dalyje.
Liemuo kvadrato skerspjūvio. Stogelis keturšlaitis (1.2X1,2 m), virš jo
profiliuota viršūnė ir geležinis kryžius (tokios kompozicijos kryžiai
Utenos krašte reti). Lenktinės stogelio atramos remiasi į atbrailą. Atbraila
ir stogelio pakraščiai papuošti geometrinių motyvų (rombinių grotelių,
apskritimų) ornamentu, atramos vientisos formos paukšteliais. Pastogės
lubos tapytos: nedrąsia linija išpiešti lapai, Apvaizdos akis. Stogastulpis
buvo dažytas raudonai, žaliai, mėlynai (yra dažų liekanų). Pastogėje buvo
liet. liaudies skulptūrai būdingų formų, ekspresyvios išraiškos Nukryžiuotojo
skulptūrėlė. XX a. 7 d-mečio pab. ji perduota UKM. Sunykus stogastulpiui,
1994 m. J. Lopeta padarė kopiją.
Danguolė
Stunžėnienė
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Spitrėnų kaimo Valerijos Našlėnienės sodybos
stogastulpis (Utenos sen.). Medis, geležis; h 6,0 m. Tai yra 1851 m. padirbto
stogastulpio kopija; ją padarė Alfonsas Petrošius, Alvydas Seibutis, Osvaldas
Šumskus, Eglūnas Židonis (išdrožė skulptūrėlę). Stogastulpis stovi priešais
gyvenamąjį namą, šalia kaimo kelio. Liemuo kvadrato skerspjūvio. Stogelis
(1,5X1,5 m) keturšlaitis, dengtas šiferiu. Virš jo aukšta profiliuota
viršūnė ir geležinis kaltinis kryžius. Lubos dekoruotos štampavimo
technika atliktais įžambiai išdėstytais raudonais skrituliais su kryžiais
centre. Pastogėje yra Nukryžiuotasis, apsuptas kankinimo įrankių. Viršūnės
kryžius grakštus, centre su karpytiniu disku ir trišakiais spinduliais; šakos
juostinės, kryžiukų pavidalo galais. 1992 m. stogastulpis sutvirtintas
metalinėmis juostomis, perdažytas, impregnuotas. 1971 m. įrašytas į dailės
paminklų sąrašą
Danguolė
Stunžėnienė
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Utenos miesto senųjų kapinių stogastulpis su
ornamentuotu kryželiu.
Stogastulpis pastatytas XIX a. pradžioje. Išliko
originalus, beveik nepakitęs. Aukštis apie 3,5 m. Stulpas uždengtas keturšlaičiu
stogeliu su profiliuota smaile ir geležiniu ornamentuotu kryžiumi viršūnėje.
Geležinė viršūnė tai saulutės, mėnulio, augalų, žalčiukų motyvai,
primeną saulę, skleidžiančią spindulius. 1971 m. įrašytas į dailės
objektų sąrašą. 1992 m. buvo suremontuotas: stiebas sutvirtintas metalo
juostomis, perdažytas, impregnuotas.
Danutė
Stunžėnienė
▲
Užpalių kapinių stogastulpis su Jono Nepomuko ir Sėjėjo
bareljefais. Tai antkapinis Šatkų kapavietės paminklas. Čia
palaidoti Jonas Šatkus(18611944) ir Marija Šatkuvienė (18391973).
Stogastulpį 1971 m. sukūrė uteniškis Stasys Karanauskas. Paminklas išdrožtas
iš vietinio ąžuolo kamieno, dvišlaičiu stogeliu su metaline statulėle viršūnėje.
Stulpą puošia Jono Nepomuko ir sėjėjo bareljefai. 1971 m. įrašytas į dailės
objektų sąrašą.
Danguolė
Stunžėnienė
▲
Bažnyčių
vidaus ir lauko dailės paminklai:
Biliakiemio bažnyčia. Šv. Petro ir šv. Pauliaus skulptūros. Jos medinės, masyvios, barokinės,
veidai išraiškingi, atspindi išraiškingą kalbėjimą.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Daugailių bažnyčia.
Šv. Antano molbertinės tapybos XIX a. I pusės paveikslas (drobė, aliejus,
metalas). Turi sarmatiškojo portreto bruožų. Pavaizduota didinga, visu ūgiu
stovinti figūra.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Kuktiškių bažnyčia.
Šie dailės kūriniai:
1.
Medinis 1863 m. Vilniaus meistro Abdomo Zimodros padarytas neobarokinis
altorius. Mensa papuošta ornamentinėmis įsprūdomis. Altorius buvo įrengtas
Kuktiškių kapinių koplyčioje, 1895 m. perkeltas į bažnyčios koplyčią.
2.
Molbertinės tapybos paveikslas ,,Marija su kūdikiu, 1790 m. tapytas Petro
Rozelino. Tai vėlyvojo baroko stiliaus kūrinys.
3.
Klasicistinio stiliaus skulptūra ,,Nukryžiuotasis. Spėjama, kad XIX a.
pabaigoje ją išdrožė Antanas Deveikis.
4.
Medinis, 18911931 m. Antano Deveikio padarytas kryžius. Prie liemens apačios
prikalta lentelė su Kristaus monograma ir religinio turinio įrašu.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Leliūnų bažnyčia.
Vargonai. Įrengti XX a. pr. Karaliaučiaus B. Gebelio vargonų statybos firmos.
Tai 276 firmos instrumentas. Vieni pirmųjų pneumatinių vargonų Lietuvoje.
Rimantas
Gučas
▲
Pakalnių bažnyčia. Šie
dailės kūriniai:
1.
,,Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios molbertinės tapybos paveikslas, kuriame
vaizduojamas Vilniaus Šnipiškių priemiesčio fragmentas bažnyčia ir
koplyčia (neišlikusi).
2.
Medinės XIX a. pab. vietinių meistrų darbo procesinis dvipusis altorėlis.
Vienoje pusėje paveikslas ,,Angelas sargas, kitoje ,,Šv. Kotryna.
3.
Du geležiniai šventoriaus vartų bokštelių kryžiai, puošti vingrių,
barokinių formų ornamentais. 2000 04 25 paminklai sudegė kartu su bažnyčia.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Saldutiškio bažnyčia.
Vargonai padaryti XIX a. pr. Jie buvo Kuktiškių kapinių koplyčioje, 1893 m.
atkelti į Saldutiškio bažnyčią.
Rimantas
Gučas
▲
Spitrėnų bažnyčia. 1794
m. Rygoje I. E. Hecelio išlietas žalvarinis varpas, būdingas vėlyvajam
barokui.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Stalnioniškio sentikių cerkvė.
Dailės kūriniai:
1.
Metalinis XIX a. pab.XX a. pr. trijų kryžmių kryžius, pasižymintis
plastinių formų įvairove, dekoratyvumu, simbolių prasmingumu.
2.
Evangelijų knyga. Ji iš medžio, odos, metalo. Padaryta XVII a. I pus.
Maskvoje. Knygoje yra plokščių su šventųjų paveikslais, ereliais,
augalais, jaučiais, liūtais.
Aleksandras
Indriulaitis
▲
Utenos bažnyčia.
Saugomi šie dailės kūriniai:
1.
,,Arkangelas Mykolas medinė, skarda dengta skulptūra, kurią tarp 1883
m. ir 1913 m. sukūrė Antanas Deveikis. Atnaujino Stasys Karanauskas.
2.
Geležinė, ketaus sakykla, padaryta 1885 m. uteniškio meistro Juozapo
Paplausko. 1979 m. sakykla atnaujinta. Fundatoriai Morta ir Mykolas Keizikai.
3.
Uteniškio meistro Kazimiero Ivanausko geležinis sietynas. Sietynas kabėjo bažnyčios
vidurinėje navoje, apie XX a. vid. nukabintas.
4.
Molbertinės tapybos paveikslas ,,Paskutinė vakarienė, XVIII a. sukurtas
vietinio dailininko. 197879 m. restauruotas Elenos Šmigelskaitės.
5.
Paveikslas ,,Izaoko auka, 1806 m. sukurtas Petro Rozelino. 197879 m. jį
restauravo Elena Šmigelskaitė.
6.
Paveikslas ,,Angelas sargas, 1809 m. sukurtas Petro Rozalino. 197879 m.
restauruotas Elenos Šmigelskaitės.
7.
Paveikslas ,,Marijos ėmimas į dangų, 1817 m. sukurtas Petro Rozalino.
8.
Paveikslas ,,Kristaus žengimas į dangų, sukurtas apie 1851 m. 1980 m.
restauruotas Elenos Šmigelskaitės.
9.
Stacijos sukurtos 1873 m. 1987 m. restauruotos Elenos Šmigelskaitės.
10.
Medinis kryžius su geležiniais apkaustais, vietinio meistro padarytas 1905 m.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Užpalių bažnyčia.
Saugomi šie paminklai:
1.
Vargonai. Manoma, kad XIX a. pab. ar XX a. pr. padarė meistras Juozapas Radavičius.
2.
Taurė, padaryta 1673 m., vėlyvojo renesanso stiliumi. Pėdoje yra lot. įrašas
,,Kristoforas Meseckis.
3.
Taurė, padaryta 1785 m. Pėdoje yra taurės fundatoriaus Užpalių bažnyčios
klebono Adomo Legavičiaus pavardė.
Laima
Laučkaitė-Surgailienė
▲
Vyžuonų bažnyčia.
Saugomi dailės kūriniai:
1.
Skulptūra ,,Šv. Veronika, sukurta 1890 m. vietinio skulptoriaus.
2.
Skulptūra ,,Šv. Florijonas, sukurta 1897 m. Veidas liaudiško tipažo,
savitos išraiškos.
3.
Skulptūra ,,Nukryžiuotasis, sukurta vietinio meistro XIX a. pab.
4.
Altorėlis, padarytas 1861 m. Vilniaus meistro Cezario Štainbergo.
5.
Arnotas, padarytas iš šilko ir metalo siūlų XIX a.
6.
Arnotas, padarytas iš šilko ir metalo siūlų XIX a. pab.
7.
Varpas, nulietas 1798 m. vilniečio Johano Samuelio Vėnerio. Kabėjo varpinėje,
1892 perkeltas į bažnyčios bokštą.
8.
Varpas, nulietas 1815 m. Johano Samuelio Vėnerio.
Laima Laučkaitė-Surgailienė
▲
|