Utenos krašto enciklopedija. Gyventojai

Utenos aps. buvo įsteigta 1919 m. ir apėmė 14 valsčių: Aluntos, Anykščių, Daugailių, Debeikių, Joniškio, Kuktiškių, Leliūnų, Linkmenų (centras Saldutiškyje), Molėtų, Skiemonių, Tauragnų, Utenos, Užpalių ir Vyžuonų.
Tiksliausi gyv. skaičiaus duomenys gaunami visuotinių gyventojų surašymo metu. Lietuvoje gyv. buvo surašomi 1528, 1565, 1567, 1777, 1789, 1790, 1897, 1923, 1942, 1959, 1970, 1979 ir 1989 m. Buvo ir kiti gyv. surašymai. 1777 m. Lietuvos–Lenkijos valstybėje vyko pirmasis miesto gyventojų surašymas. 1775 m. ir 1789–90 m. įvykdyta dūmų liustracija. Lietuvos istorijos archyve yra ir 1781 m. kai kurie duomenys. Tuomet Kuktiškių par-joje gyveno 2392, Utenos – 4254, Užpalių – 4003, Vyžuonų – 3803 katalikų. 1789 06 22 Seimas priėmė nutarimą dėl visuotinio gyv. surašymo Lietuvoje ir Lenkijoje. Surašymą vykdė aukso mokesčio rinkimo komisijos, o baigė – civilinės–karinės arba tvarkančiosios komisijos. Gyventojai skirstyti į: valstiečius – žemdirbius, činčininkus – daržininkus, kampininkus, pirklius, fabrikantus, amatininkus, smuklininkus, laisvuosius samdinius ir elgetas. Atskirai buvo surašomi totoriai, karaimai, čigonai. Tvarkomosios komisijos buvo pirmos statistikos įsteigtos Lietuvoje Iždo komisijai teikusios duomenis apie verslus, mokyklas, labdaros įstaigas, maisto produktų kainas, gaisrus, nelaimingus atsitikimus ir kt. Žydai mokėjo pagalvės mokestį, todėl, todėl LDK jie retkarčiais buvo surašinėjami ir anksčiaus. 1789 m. nebuvo surašyti bajorai ir dvasininkai. 1789 m. duomenų nepavyko rasti. 1790 m. vyko pilnesnis gyv. surašymas ir jų natūralaus judėjimo apskaita. Apskaitą vykdė klebonai. Už nevykdymą – 100 auksinų bauda. Gyventojai surašyti 11 pavietų, tame skaičiuje ir Vilkmergės paviete. Beje, pirmasis gyv. surašymas XVIII a. antroje pusėje vyko tik Prūsijoje, Austrijoje, Skandinavijos šalyse. 1790 m. – JAV , Anglijoje, ir Prancūzijoje. Gyv. skirstyti į amžiaus grupes, vyrai, moterys, žydai įrašyti atskira eilute. Judėjimo lentelėse suregistruoti sergantys, krikštyti berniukai ir mergaitės, mirę – pagal amžiaus grupes. Surasti Kuktiškių, Utenos, Užpalių, Tauragnų, Vyžuonų parapijų duomenys. Norint juos detalizuoti reikėtų daug vietos, todėl pateikiame tik suvestinius skaičius parapijomis.

	Iš viso	Iš jų katalikų	Žydų	Moskolių
Kuktiškių	2012	1921	91	-
Tauragnų	3102	2849	189	64
Utenos	6562	5997	565	-
Užpalių	5338	5048	290	-
Vyžuonų	4509	4346	163	-

Moterys katalikės sudarė: Kuktiškių parapijoje: 41,7%, Tauragnų – 47,9%, Utenos – 42,0%, Užpalių – 44,3%, Vyžuonų – 42,5%. Pastebima, kad labai nedaug gyv. buvo per 50 metų amžiaus. (Paminėsime tik katalikus). Kuktiškių parapijoje – Tauragnų – 108, Utenos – 326, Užpalių – 437, Vyžuonų – 167. Daugiausia yra 1 – 18 metų asmenų. Beje, Palūšės ir Švenčionių par-jose užregistruoti du 120 metų vyrai. Gyventojų prieaugis tūkst. gyv. Ukmergės paviete buvo 17, o Europoje – 7 žmonės. Nors šie duomenys negali būti tapatinami dabartiniam Utenos rajonui, juose yra ir netikslumų, tačiau apytiksliai parodo to laikotarpio gyventojų skaičių ir struktūrą. 1997 m. dūmų revizijos dokumentai nepilni. Žinoma, kad tais metais Vyžuonų par-joje buvo 822 dūmos su 5927 gyv.
Pagal 1923 09 17 gyventojų surašymo duomenis Utenos apskrityje gyveno 108960 žmonių t. y. 5,1% Respublikos gyv. Tuo metu Utenos apsk. pagal gyventojų skaičių užėmė 7 vietą Lietuvoje; gyventojų tankumas buvo 35,3 žmogaus 1 km² (šalyje – 38,3). Tuometinėje Utenos apsk. tankiausiai apgyvendinti buvo Anykščių (55,7), Utenos (48,3), Vyžuonų (43,2) ir Skiemonių (41,9) valsčiai – viršiję ne tik Utenos apskrities, bet ir Lietuvos vidurkį. Rečiausiai apgyvendinti – Linkmenų (22,8), Kuktiškių 25,8) ir Joniškio (27,6) valsčiai.
1939 m. Utenos aps. gyveno 114122 žmonės, arba 3,9% visų Lietuvos gyv. ir pagal šį rodiklį ji užėmė 12 vietų tarp apskričių. Gyventojų skaičius 1 km² buvo 45,3 žmogus (šalyje – 48,9). Pagal gyventojų tankumą Utenos apskritis buvo 6 vietoje Lietuvoje. Tarpukario nepriklausomojoje Lietuvoje per 16 metų (1923–1939) Utenos apskrityje gyventojų padaugėjo 17694 žmonėmis, arba 18,3%, vidutiniškai kasmet – 1106 žmonėmis, arba 1,0%.
Tarpukario Lietuvoje vyko emigracija į Vakarus. Iš Utenos aps. Į Vakarus paskutinių trijų metų laikotarpiu išvyko: 1937 m. 52, 1938 m. – 33 ir 1939 m. – 18 žmonių (tūkstančiui gyv. Teko atitinkamai 0,4, 0,3 ir 0,2). Tai atitiko šalies vidurkį. 1939 m. iš Utenos aps. Daugiausia žmonių emigravo į Argentiną (8), JAV (4) ir Pietų Afriką (2). 1939 m. Utenos apsk. Buvo 77 svetimšaliai. Per metus įregistruota 32 atvykę iš užsienio, 30 – iš kitų apsk., 3 netekę Lietuvos pilietybės. Išregistruota 13 išvykusių į užsienį, 15 – įgijusių Lietuvos pilietybę, 42 išvykę į kitas apsk. ir 1 miręs. 1940 m. liko 72 svetimšaliai.
1942 05 27 gyventojų surašymo, atlikto vokiečių okupacijos metu, duomenys buvo nepilni. Šio surašymo metu dėl vykdytojo genocido nebuvo nurodomas žydų skaičius. Dėl okupantų vykdyto žmonių naikinimo, kuris ypač buvo sustiprintas per pirmuosius kelerius pokario Sovietų okupacijos (nuo 1944 m.) metus, kada lietuviai buvo ištremti į Sibirą ir kitas koncentracijos stovyklas, ar žuvo kaip partizanai, gyventojų skaičius tiek visoje Lietuvoje, tuo pačiu metu ir Utenos apskrityje per 20 metų sumažėjo. Be to, dalis gyventojų, ypač intilegentija, bijojusi Sovietų okupacinės valdžios, pasitraukė į Vakarus. Dėl minėtų priežasčių Lietuva neteko beveik trečdalio gyventojų, tuo pačiu ir Utenos apskritis. 1939 m. gyventojų skaičių Lietuva pasiekė tik 1964 m. viduryje. Dėl administracinio pertvarkymo (apskritis pertvarkius į rajonus) Utenos rajono gyventojų skaičiaus pasikeitimą nustatyti nėra galimybių.
Sovietų okupacijos metu Lietuvoje pirmasis gyv. surašymas buvo atliktas 1959 01 15. Tuomet Utenos raj. gyveno 37585 žmonės, arba 1,4% Lietuvos gyv., jų skaičius 1 km² buvo 30,8 žmogaus. Antrojo 1970 01 15 surašymo duomenimis Utenos raj. gyveno 39850 žmonių, arba 1,3% Lietuvos gyv.: 1 km² – 32,4 žmogaus, o trečiojo 1979 01 17 surašymo duomenimis jau gyveno 46228 žmonės arba 1,4% respublikos gyv.; 1 km² – 37,6 žmogaus. Per 20 metų (1959 – 1979) gyv. skaičius rajone padidėjo 8658 žmonėmis, arba 23,0% Lietuvoje 25,8%).
Paskutinis gyv. surašymas vyko 1989 01 12. Jo duomenimis Utenos rajone gyveno 52546 žmonės; 1 km² – 42,8. Per 1979 – 1989 metų laikotarpį rajone gyventojų padaugėjo 6318 žmonių, arba 13,7% (respublikoje – 8,4%). Per 30 metų (1959–1989) laikotarpį Utenos rajone gyventojų padidėjo 14976 žmonėmis, arba 39,9% (respublikoje – 36,2%). Vidutiniškai per metus padaugėdavo 1992 gyventojais, arba 1,1% (respublikoje – 1,0%).
Atskirais laikotarpiais tarp surašymų gyv. skaičius Utenos rajone kasmet didėjo nevienodai, sparčiausiai didėjo 1970–1979 m. laikotarpiu dėl Utenos miesto industrializavimo, vidutiniai metiniai padidėjimo tempai svyravo nuo 0,5 iki 1,7% (respublikoje nuo 0,8 iki 1,3%). Gyv. tankumas 1 km² per 30 metų didėjo nuo 30,8 1959 m. iki 42,8 žmogaus 1 km² 1989 m. (respublikoje atitinkamai nuo 41,3 iki 56,4).
1997 01 01 Utenos raj. gyveno 53981 žmogus, arba 1,5% šalies gyventojų. Gyventojų tankumas tuo metu buvo 43,9 žmogaus 1 km² (šalyje – 56,8). Utenos rajonas buvo vienas iš rečiausiai apgyvendintų rajonų. Gyventojų skaičius Utenos rajone didėjo iki 1994 m. pradžios, vėliau ėmė mažėti. 1999 m. bubo 53433, 2000 – 53327, 2001 gyv.