|
Draustiniai
Norint
išsaugoti vertingus kraštovaizdžius, unikalios augalijos, gyvūnijos plotus,
ledynų paliktus riedulynus ir kitas saugotinas teritorijas, steigiami
draustiniai. 1973 m. Lietuvoje buvo 173 draustiniai. Nuo 1998 m. Utenos raj.
paskelbti šie draustiniai.
Valstybiniai
geologiniai draustiniai
 Indubakių
(Saldutiškių
sen.). Saldutiškio apylinkėse jis paskelbtas draustiniu tais pačiais metais,
kaip ir Vajelių. Jo plotas yra 7,2 ha. Kemešio ežero pakrantėje saugomas
riedulynas Inkubakių (Undubakių, anot uteniškių) kaime yra nuskalautų kraštinių
(galinių) morenų duobotame kalvyne. Jis išsidėstęs tarpgūbriniame pažemėjime,
Tauragnų iškilimuose. Juos paliko tuoj po šių aukštumų akumuliacijos sekęs
ryškus atotirpis, susiformavęs smėlingųžvirgždingų ir aleuritingų
keiminių kuplių kalvų arealas ties Daunoriais, Kvikliais, Saldutiškių,
pietuose pereinančių į Minčios smėlėtą, silpnai banguotą lygumą.Granitai,
porfyrai (skersmuo 0,32 m); ledynų atvilkti iš Suomijos, kiti iš Alandų
salų, Baltijos jūros dugno ir Švedijos.
Vajelių
(Saldutiškio sen.). Jo plotas 12 ha. Kraštinių (galinių) morenų suklotinio
masyvaus gūbrio atlikuonis balno formos riedulinga didkalvė, atsiradusi
anksčiau kaip prieš 14 tūkst. metų dėl paskutiniojo Nemuno ledynmečio
Baltijos stadijos ledyno veiklos. Rieduliai daugiausia granitiniai (67%), smulkūs
ir vidutinio dydžio (dažnesni 0,30,7 m skersmens); dauguma jųpateko iš
Suomijos, o dalį ledynai atvilko iš alandų salų, Baltijos jūros dugno ir Švedijos.
Manoma, kad Vajelių kalva, buvęs alkalankis. Šiomis dienomis, kaip ir
kadaise, tiktų šventinėms apeigoms ir susibūrimams. Įdomus savo kilme ir
istorija kalvos viršūnėje išlikęs ežerėlis. Jis apgaubtas žmonių
pagarba, todėl nenukentėjo nuo jų veiklos.
Prof.
habil. dr. Algirdas Gaigalas
▲
Valstybiniai
geomorfologiniai draustiniai
Pakalnių
(Leliūnų sen.) geomorfologinis draustinis yra netoli Pakalnių bažnytkaimio.
Plotas 420 ha. Platus LeliūnųPakalniųAsmalų pakraštinių morenų
darinių laukas, iš pietų apjuosiantis Uteną. Pakalnių draustinis tai
didelė plokščiakalnė, apklota limnoglacialiniais moliais, stačiais šlaitais
nusileidžianti į gilius duburius. Tai Baltijos aukštumų lauko moreninių
plokščiakalvių ruožo etalonas Aukštaičių aukštumoje. 1997 12 29 Lietuvos
Respublikos vyriausybės paskelbtas draustiniu.
Vaiskūnų.
Yra Utenos
Zarasų raj. Plotas 442 ha. Didelė dalis yra Sudeikių sen. Vaiskūnų k.
apylinkėse. Tai būdingas Sėlių aukštumoje termokarstinių pradubų
performuotas reljefas. Vietovės čia kalvotos su šlaitais, pereinančiais į
pradubas. 1997 12 29 Lietuvos Respublikos vyriausybės paskelbtas draustiniu.
▲
Valstybiniai
telmologiniai (pelkių) draustiniai
Balčių.
(dalis Tauragnų
sen.). Yra Utenos ir Zarasų raj. 22 km nuo Utenos. Plotas 50 ha. Kaip pakraštinėms
moreninėms aukštumoms būdinga Samanyčios (Nečėnų) pelkė. 1997 12 29
Lietuvos Respublikos vyriausybės paskelbtas draustiniu. Pelkė yra Minčios
girioje, Utenos ežero baseine. Čia gausu spanguolynų.
▲
Valstybiniai
kraštovaizdžio draustiniai
Žiezdrių.
(Tauragnų sen., Žiezdrių k.). Plotas 296 ha. Tai raiškus keiminių didžkalvių
kraštovaizdis su aukščiausiu Aukštaičių aukštumoje Papiliakalnio kalnu.
1997 12 29 Lietuvos Respublikos vyriausybės paskelbtas draustiniu.
▲
|
