|
Aisetas. Utenos raj. priklauso tik ežero Š R šaka, kuri yra apie 2 km į P
nuo Saldutiškio, o likusi dalis (apie 2/3 ploto) yra Molėtų
raj. Viso ežero plotas siekia 501 ha, ilgis 15,5 km,
vandens tūris 52 mln. m³, didžiausias gylis 40
m (utenykštėje ežero dalyje); yra 5 salos (bendras
plotas 2,3 ha). Iš jo išteka Aisetos upelis. Ežeras yra
rininės kilmės, t. y. jo stačiašlaitį siaurą
(vidutinis plotis 0,35 km) duburį išplovė upė, kadaise
sruvusi nuo tirpstančio ledyno pakraščio. Galbūt iš
čia ir ežero pavadinimas, kuris (šaknis ais-)
pagal vieną iš kalbininkų pateikiamų versijų
(indoeuropietiškąją) reikštų greitai judėti,
juda, kruta, skuba. Maitinantis baseinas yra beveik 23
kartus didesnis už patį ežerą, tačiau smėlėtas ir
apaugęs miškais, todėl suplaukiančiame vandenyje yra
palyginti nedaug maistmedžiagių, galinčių skatinti ežero
žydėjimą. Vandens skaidrumas vasarą esti apie 3
m. Atabradai siauri, todėl nendrių ir meldų juostos yra
fragmentiškos, išplatėja tik nuo vėjo izoliuotose įlankose.
Ežeras šaltavandenis. Vandens temperatūra prie
dugno ištisus metus esti apie 45°C, paviršinis šilto
vandens sluoksnis (epilimnijonas) vidurvasarį siekia apie
5 m gylį. Dažniausia pasitaikančios žuvys aukšlės,
kuojos, ešeriai, lydekos, tačiau yra ir karšių, šamų,
ungurių, sterkų. ▲
 Aknystėlis.
29 ha ežeras, telkšantis prie to paties pavadinimo
kaimo, apie 10 km į vakarus nuo Utenos. Ežeras
rininis. Jo ilgis yra apie 1,5 km, o vidutinis plotis 0,2
km, kranto linijos ilgis 3,4 km. Iš jo išteka Aknystos
upelis Šventosios kairysis intakas. Ežerą maitina
3,3 km² baseinas, vandens lygis per metus svyruoja
vidutiniškai 50 cm. Pavadinimas siejamas su latvišku aka,
reiškiančiu šulinys.
▲
Alekniškis.
6 ha ežerėlis, telkšantis Utenos raj. šiaurės rytų iškyšulyje,
apie 4,5 km į R nuo Daugailių miestelio, prie kelio,
vedančio į Šlepečių kaimą. Per ežerą teka Šavaša
Šventosios kairysis intakas. Maitinančiojo baseino
plotas 9,6 km², ežero ilgis 0,4 km, vidutinis plotis
0,15 km, kranto linija menkai vingiuota jos ilgis 1
km. Vandens lygis per metus svyruoja vidutiniškai
120130 cm. ▲
Alksnas. 32 ha ežeras, telkšantis Utenos ir Molėtų raj. Sandūroje, prie Molėtų-Kuktiškių
kelio, vakarinėje pakrantėje yra Paalksnės kaimas.
Rininės kilmės ežeras ištįsęs iš V į R, jo ilgis
siekia 1,7 km, vidutinis plotis 0,2 km, kranto linijos
ilgis 4,2 km. Pakrantės miškingos, tačiau užpelkėjusios.
Jungiasi su Dumblio ežeru, o pastarasis su Aisetu
(Aisetos baseinas). ▲
Alksnas.
18 ha ežeras, esantis apie 4 km į R nuo Užpalių ir
priklausantis Alaušo ežero baseinui (išteka Alksnaitė
Alaušo intakas). Seklus, užaugantis, lėkštakrantis.
Jo ilgis 0,7 km, vidutinis plotis 0,4 km, kranto linijos
ilgis 2,2 km; vakariniame krante yra Daugilio kaimas. ▲ 
Alaušas.
1073 ha ežeras, telkšantis ledyno liežuvio išgulėtoje
ir rinų performuotoje dubumoje. Šiaurinėje pakrantėje
Alaušų kaimas, pietinėje Sudeikių miestelis. Iš
šiaurinės dalies išteka Alaušos upelis Šventosios
kairysis intakas. Dugne apstu duobių, ir vienos iš jų,
esančios tik 250 m nuo kranto (pietrytinėje dalyje),
gylis siekia net 42 m. Ežere yra 2 salos, kurių bendras
plotas 5,3 ha. Ežero ilgis 5 km, vidutinis plotis
2,2 km, kranto linijos ilgis 22 km, vandens tūris
125,5 mln. m³. Ežerą maitina palyginti nedidelis
baseinas (52 km²), todël vandens lygis svyruoja neženkliai
apie 3040 cm per metus, o vandens skaidrumas vasarą
siekia 46 m. Nors ežeras gilus, tačiau plačiaerdvis,
vėjo gerai išmaišomas, ir vandens temperatūra
priedugnyje per metus svyruoja nuo 2 iki 8°C. Taigi šiuo
požiūriu Alaušas yra tik vidutiniškai gilus ežeras.
Atabradai platūs, smėlėti ir palyginti menkai apaugę.
Aukščiausi krantai (santykinis aukštis iki 30 m) juosia
ežerą iš Š V ir R, o žemiausi (1015 m) iš V
ir P. Pakrantėse pasitaiko smėlėtų terasų fragmentų.
Ežeras yra verslovinis. Jame sugaunama seliavų, lydekų,
karšių, lynų, kuojų, ešerių ir kt. žuvų iš
viso 11 rūšių. Ežero pavadinimas priklauso prie didelės
grupės lietuvių hidronimų, turinčių šaknį al-,
kuri siejama su tekėti, varvėti.
▲
Alsuodis.
33,5 ha ežeras, telkšantis piečiausiame miškingame
rajono kampe tarp Molėtų ir Ignalinos rajonų, apie 3 km
į Š R nuo Labanoro. Ežero ilgis 1,4 km, vidutinis
plotis 0,24 km, kranto linijos ilgis 3,6 km. Išteka
Alsuodės upelis (Aiseto ežero intakas), priklausantis Žeimenos
baseinui. ▲
Anglinis.
7,5 ha ežerėlis apie 10 km į PV nuo Utenos, prie
Pakalnių kaimo. Pavadinimas greičiausiai sietinas su
liet. anglis. Išteka
Gulbė Vastapos (Virintos baseinas) intakas. ▲
Apšlavas.
39 ha rininis ežeras, telkšantis apie 7 km į V nuo
Utenos, apie 0,5 km į š nuo Utenos-Ukmergės plento. Jo
pakrantėse yra Pagirių ir Stubulankių kaimai.
Pavadinimo šaknis šlav- sietina su liet. šluoti.
Ežeras ištįsęs iš P į Š 2,1 km, vidutinis plotis
sieka tik 0,19 km. Krantai (jų ilgis 5,1 km) aukšti ir
statūs, dugnas duobėtas, didžiausias gylis 22,7 m. Ežeras
priklauso Utenaitės (Vyžuonos kairiojo intako) baseinui,
iš jo išteka Radutės upelis. ▲
Bagdoniškis.
5 ha ežerėlis apie 0,5 km į R nuo Alaušo ežero. Ilgis
0,29 km, vidutinis plotis 0,18 km, kranto linijos ilgis
0,8 km. V pakrantė miškinga. Išteka upelis, srūvantis
į Alaušo ežerą. ▲
Balčių
ežeras. Plotas 42 ha, telkšo į Š R nuo Tauragnų, kairėje
Sirvydžių-Minčios kelio pusėje. Rininis, ištįsęs iš
Š V į PR 1,6 km, vidutinis plotis tik 0,25 km. Didžiausias
gylis siekia 22,5 m, kranto linijos ilgis 4 km. Ežeras
nenuotakus, priklauso Minčios baseinui. Pakrantėje yra
miškų, pelkių, ganyklų, Balčių ir Antabaltės
kaimai. ▲
Baltelis.
10 ha ežeras Aukštaitijos nacionaliniame parke prie Vaišnoriškių
kaimo. Pavadinimas iš liet. baltas, balta, baltajis baltasis. Telkšo miške, rinoje,
atsiveriančioje į Utenykščio ežerą. Į pastarąjį
srūva trumpas (apie 0,1 km) upelis. Ežero ilgis 0,58 km,
vidutinis plotis 0,18 km, kranto linijos ilgis 1,3 km. ▲
Baltys. 9 ha miško ežerėlis apie 1,5 km į Š R nuo Vyžuonų ir 0,3 km į
R nuo kelio, vedančio į Užpalius. Ilgis 0,42 km,
vidutinis plotis 0,22 km, kranto linijos ilgis 1,4 km. Išteka
upelis, srūvantis į Lydekio ežerą (Vyžuonos
baseinas). ▲
Baltis.
9 ha ežerėlis apie 1,5 km į Š nuo Kvyklių kaimo, prie
Utenos-Švenčionėlių geležinkelio. Rytiniame jo krante
yra Pabaltės kaimas. Ežero forma ovali. Jo ilgis 0,41
km, vidutinis plotis 0,21 km, kranto linijos ilgis 1,1 km.
Išteka upelis, srūvantis į Viešą Vyžuonos kairįjį
intaką. ▲
Bareišių (Vyžinto) ežeras. Plotas 21 ha, ilgis 0,65 km, vidutinis plotis 0,32 km, kranto
linijos ilgis 1,9 km, baseino plotas 5 km². Įteka du
bevardžiai upeliai, išteka Kuksa, kuri toliau vadinama
Vyžinta (Aisetos baseino upelis). ▲
Baukio
ežeras.
5 ha miško ežerėlis apie 6 km į PV nuo Užpalių ir
apie 0,5 km į P nuo Kunigiškių kaimo. Pavadinimas iš
asmenvardžio Baukys.
Ilgis 0,41 km, vidutinis plotis 0,13 km, kranto linijos
ilgis 0,91 km. Išteka upelis, srūvantis į Nasvę (Šventosios
dešinįjį intaką). ▲
Byvainis.
5 ha miško ežerėlis Aukštaitijos nacionaliniame parke,
prie Vaišnoriškių kaimo. Toje pačioje rinoje, kuri nutįsta
į PR nuo Utenykščio ežero, telkšo ir Baltelio ežeras.
Pavadinimas iš asmenvardžio Byvainis.
Ežero ilgis 0,57 km, vidutinis plotis 0,09 km, kranto
linijos ilgis 1,6 km. Priklauso Būkos upės baseinui. ▲
Bradesas.
37,5 ha ploto ežeras, telkšantis apie 1 km į PV nuo
Sudeikių. Ilgis 1,2 km, vidutinis plotis 0,27 km, kranto
linijos ilgis 3 km, baseino plotas 5,7 km². Didžiausias
gylis siekia 24 m, vidutinis 9,1 m, vandens tūris
apie 3 mln. m³, vandens lygis per metus svyruoja vidutiniškai
6070 cm. Iš ežero išteka kanalizuota Bradesa
(kairysis Šventosios intakas). Pavadinimas sietinas su
liet. bradas, brada,
reiškiančiais didelis purvas, šlapia vieta,
brasta. ▲
Brinkliškis.
8 ha ežerėlis apie 3 km į PR nuo Juknėnų ir 0,3 km į
rytus nuo Ilgio ežero. Jo pakrantėje yra to paties
pavadinimo kaimas. Jo ilgis (iš PV į Š R) 0,56 km,
vidutinis plotis 0,14 km, kranto linijos ilgis 1,2 km. Išteka
upelis, srūvantis į Ilgio ežerą (Ligajos baseinas). ▲
Čiaunas.
18 ha ežeras telkšo apie 10 km į Š R nuo Užpalių, jo
šiauriniame krante jau Rokiškio rajono žemės.
Dubuo išgulėtas ledo luisto, todėl forma palyginti
kompaktiška: didžiausias ilgis siekia 0,55 km, o
vidutinis plotis 0,32 km, kranto linijos ilgis yra 1,8
km, didžiausias gylis 8 m, baseino plotas 3 km²,
vandens lygis svyruoja per metus apie 60 cm. Išteka Pašilės
upelis, srūvantis link Paščio ežero (Šventosios
baseinas). Ežero pavadinimas sėliškas, kilęs iš Kiaunas. ▲
Daglėjėlis.
5 ha ežerėlis Utenos ir Rokiškio rajonų sandūroje 0,1
km į Š nuo Paščio ežero. Pavadinimas sietinas su
liet. dėglė
gili, klampi vieta pelkėje.
Ilgis 0,39 km, vidutinis plotis 0,13 km, kranto
linijos ilgis 0,95 km. Telkšo užpelkėjusiame senslėnyje.
Per jį teka Pašilės upelis. ▲
Dauniškis.
16 ha pelkėjantis ežeras, telkšantis pačiame Utenos
mieste. Pavadinimas iš asmenvardžio Daunys.
Ilgis 0,62 km, vidutinis plotis 0,18 km, kranto linijos
ilgis 1,65 km. Išteka Rašės upelis, Vyžuonos baseino
intakas. ▲
Davilas.
9 ha ežeras yra apie 5 km į PV nuo Sudeikių, pakrantėje
yra Nolėnų kaimas. Iš PR į Š V ištįsęs 0,85 km,
siauras (vidutinis plotis 0,11 km), kranto linijos ilgis
1,8 km. Baseino plotas 4,7 km², per jį teka Davila, įtekanti
į Lukno ežerą (Vyžuonos baseinas). Pavadinimo šaknis dav-
greičiausiai yra tarmybė iš dov-,
o pastaroji sietina su sanskritiškais dhavatė,
dhautih bėga, teka, šaltinis, upelis, tėkmė. ▲
Davilėlis.
1 ha ežerėlis apie 0,2 km į PR nuo Davilo ežero toje
pačioje rinoje. Pietinė kranto dalis užpelkėjusi. ▲
Dumblis.
17 ha ežeras telkšo apie 2 km į P nuo Kuktiškių,
Utenos ir Molëtų raj. sandūroje. Ežeras rininis, iš
V į R 1,1 km (vidutinis plotis siekia tik 0,13 km),
kranto linijos ilgis 2,6 km, vakariniame krante yra
Perkasynės kaimas. Baseinas (plotas 6 km²) miškingas,
smėlėtas, jame yra dar du ežerai (Alksnas ir Kuojinis).
Iš ežero išteka Dumblės upelis, įtekantis į Aiseto ežerą
(Žeimenos baseinas). Pavadinimas kilęs iš liet. dumblas. ▲
Dumblys.
11 ha ežeras Utenos ir Zarasų rajonų sandūroje apie
1,5 km į R nuo Traidžiūnų kaimo ir Užpalių-Dusetų
kelio. Ežeras trikampio formos. Jo ilgis 0,55 km,
vidutinis plotis 0,19 km, kranto linijos ilgis 1,7 km.
Krantai žemi ir užpelkėję. Išteka upelis, srūvantis
į Šventąją. ▲
Duobys.
18 ha ežeras apie 1 km į V nuo Kvyklių ir 6 km į Š R
nuo Suginčių. Pavadinimas iš liet. duobė,
duoba. Ežeras trikampis Jo ilgis 0,74 km,
vidutinis plotis 0,24 km, kranto linijos ilgis 2,2 km.
Rytinė pakrantė užpelkėjusi. Išteka upelis, srūvantis
į Talę Viešos intaką. ▲
Duobys.
13,5 ha ežeras apie 2,5 km į PV nuo Daugailių,
vakariniame krante yra Duobių kaimas. Ežeras pasagos
formos, ilgis 0,7 km, vidutinis plotis 0,19 km, kranto
linijos ilgis 2 km. Baseino plotas 9,2 km², vandens lygis
per metus svyruoja apie 90 cm. ▲
Dusynas.
65 ha ežeras, telkšantis apie 2 km į PV nuo Vyžuonų.
Pakrantėse yra įsikūrę Dusynių ir Šiaudinių kaimai.
Ežeras rininis, stačiašlaitis (ypač statūs vakariniai
ir rytiniai krantai), tačiau seklus, didžiausias gylis
siekia tik 4,1 m. Iš Š V į PR ištįsęs 2,3 km,
vidutinis plotis 0,28 km, kranto linijos ilgis 5,3 km. Ežerą
maitina palyginti didelis baseinas (18,5 km²), todėl
vandens lygis pavasarį pakyla vidutiniškai 80 cm. Per jį
prateka Dusynos upelis (Vyžuonos kairysis intakas).
Pavadinimas sietinas su liet. dusti
stigti oro, trokšti. ▲
Gėlys.
14 ha miško ežeras apie 2 km į PV nuo Kuktiškių, Talės
upelio (Viešos intako) aukštupyje. Ilgis 0,6 km,
vidutinis plotis 0,22 km, kranto linijos ilgis 1,6 km.
Baseino plotas 2,8 km². Pavadinimas gali būti siejamas
su liet. gėlas,
nors yra ir kitų versijų. ▲
Giedrys.
32 ha ežeras, telkšantis į R nuo Alaušo ežero., su
kuriuo jungia 0,5 km protaka (Alaušos baseinas).
Pavadinimas kildintinas iš liet. giedras
švarus, skaidrus, tyras. Ilgis 1,2 km,
vidutinis plotis 0,27 km, kranto linijos ilgis 3,2 km.
Dubuo išgulėtas ledo luisto, didžiausias gylis 11 m,
vidutinis gylis 4,1 m, vandens tūris 1,3 mln.m³.
Rytiniame krante yra Ruklių kaimas. ▲
Girbys.
11 ha ežeras apie 3 km į Š R nuo Vyžuonų. Ežeras lašo
formos, ilgis 0,43 km, vidutinis plotis 0,25 km, kranto
linijos ilgis 1,2 km. Priklauso Girbio kairiojo Šventosios
intako baseinui. Pavadinimas siejamas su liet. gerbus
švarus. ▲
Ilgis.
45 ha rininis ežeras, apie 8 km į PV nuo Utenos, prie
Antalgės kaimo, Utenos-Ukmergės plento kairėje pusėje.
Ežeras pateisina savo pavadinimą: ištįsęs (2,6 km iš
Š V į PR), siauras (vidutinis plotis 0,17 km),
vingiuotas (kranto linijos ilgis 5,4 km). Krantai aukšti
ir statūs, dugnas duobėtas, didžiausias gylis yra
pietinėje dalyje ir siekia 20,5 m, vidutinis gylis 6,2 m,
vandens tūris 2,8 mln. m³. Įteka net 6 upeliai,
priklauso Utenaitės (Vyžuonos kairiojo intako) baseinui ▲
Ilgys.
62 ha rininis ežeras apie 10 km į Š R nuo Tauragnų.
Forma atitinka pavadinimą: ežeras ilgas (3,1 km),
siauras (vidutinis plotis 0,2 km), vingiuotas (kranto
linijos ilgis 7,1 km), stačiašlaitis. Dugnas duobėtas,
didžiausias gylis siekia net 25,3 m, vidutinis gylis 7,3
m, vandens tūris apie 4,5 mln. m³. Palyginti su pačiu ežeru,
jį maitinantis baseinas yra labai didelis (32,9 km²),
todėl pavasarį vandens lygis pakyla vidutiniškai 100
cm. Išteka Ilgės upelis (Ligajos intakas). Ežero Š
pakrantėje yra Antilgės kaimas ▲
Ilgys.
34 ha rininis ežeras tarp Utenos ir Tauragnų. Išties
ilgas (2,2 km), ypač palyginti su vidutiniu pločiu,
kuris yra tik 0,16 km. Telkšo giliame, stačiašlaičiame
duburyje, dugnas duobėtas, didžiausias gylis siekia 10,4
m, vidutinis gylis 4,7 m, vandens tūris apie 1,6 mln. m³.
Ežero krantai vingiuoja per 5 km, vakarinėje pakrantėje
yra Alių kaimas. Išteka upelis Raudesos (Vyžuonos
baseinas) intakas. ▲
Ilgys.
13 ha ežeras apie 0,7 km į R nuo Traidžiūnų kaimo,
esančio prie Užpalių-Dusetų kelio. Ežeras užaugęs
vandens augalija, jo ilgis 0,78 km, vidutinis plotis 0,16
km, kranto linijos ilgis 2,2 km. Pakrantės, ypač pietinė,
užpelkėjusios. Išteka upelis, srūvantis į Šventąją. ▲
 Indrajai.
Vienas didžiausių ežerų (plotas 299 ha) Utenos r.,
telkšantis netoli Daugailių (apie 1 km į Š V) prie
Utenos-Zarasų plento. Pavadinimas kildinamas iš liet. indrė
nendrė. Ežeras rininis, todėl yra ištįsęs
(4,7 km iš Š V į PR), siauras (vidutinis plotis 0,65
km), vingiuotas (kranto linijos ilgis 13 km), krantai
aukšti ir statūs. Dugnas labai suskaidytas, duobėtas
(giliausia duobė yra pačiame viduryje 23,8 m). Ežerą
skiria seklumos, iš kurių net 4 iškyla virš vandens
kupliomis salomis (bendras plotas 1,5 ha). Įspūdingas ežere
sukauptas vandens tūris 23,5 mln. m³. Ežerą
maitina 63,2 km² baseinas, kurį drenuoja du didžiausi
intakai Žirgė (įteka į šiaurinę dalį) bei
Taurokšnė (įteka į pietinę dalį) ir per ežerą
tekanti Indraja (Paščio ežero baseinas). Vandens lygis
per metus svyruoja vidutiniškai 6070 cm. Pakrantėse
yra Antadrajos, Bajoriškių, Veleikių, Statkūniškio,
Šlaitų kaimai. Šiauriniame Indrajų ežero kampe
jau Zarasų rajonas. ▲
Jauniškių
ežeras. Plotas 14 ha, telkšo Labės ežero rinoje apie
1,5 km į PV nuo Tauragnų. Ežeras ilgas (1,2 km), bet
labai siauras (vidutinis plotis 0,12 km), aukštų stačiašlaičių
krantų ilgis 2,4 km. Periodiškai nuotakus, priklauso
Tauragno ežero baseinui. ▲
Juodlankiai.
13 ha ežeras į R nuo Alaušo ežero, su kuriuo jungiasi
trumpa (apie 0,2 km) protaka. Ežeras iš Š į P ištįsęs
0,74 km, vidutinis plotis tik 0,18 km, kranto linijos
ilgis 2 km. Pratakus. ▲
Kavolių
ežeras. Plotas 11 ha, telkšo apie 1,5 km į V nuo Vyžuonų.
Ovalo formos, ilgis 0,55 km, vidutinis plotis 0,19 km,
kranto linijos ilgis 1,3 km. Baseino plotas 1,6 km². Iš
jo išteka Uolinta, Šventosios kairysis intakas. ▲
Kemešys.
53 ha ežeras apie 3 km į Š R nuo Saldutiškio. Jo
pakrantėse yra Dirniškių, Indubakių, Katiniškės,
Kemešio, Šarkių kaimai. Ilgis 1,25 km, vidutinis plotis
0,44 km, kranto linijos ilgis 3,4 km, pietvakarinė
pakrantė žema, užpelkėjusi. Ežeras seklus (didžiausias
gylis 4,1 m), jo viduryje yra nedidelė (0,1 ha) sala.
Maitinančiojo baseino plotas 9 km²; prateka Kemešos
upelis (Aisetos baseinas). Vandens lygis per metus
svyruoja vidutiniškai 4050 cm. Pavadinimas gali turėti
konfigūracijos reikšmę nuo liet. kemeša,
kemešis, kemešius griozdiškas (žmogus). ▲
Kerėpla.
8 ha ežeras apie 7 km į PV ir 3,5 km į Š R nuo Kuktiškių,
pakrantėje yra didelis Kačiūnų kaimas. Ištįsęs iš
P į Š 0,45 km, vidutinis plotis 0,21 km, kranto linija
(ilgis 1,2 km) vingiuota (gal iš čia ir ežero
pavadinimas?).
Vakarinėje jo dalyje yra didoka įlanka. Seklus (didžiausias
gylis 3,1 m, vidutinis gylis 1,6 m, vandens tūris 0,13
mln. m³), gausiai apaugęs vandens augalija. Išteka Kerėplinė
Krašuonos kairysis intakas. ▲  Kermėžys.
17 ha ežeras apie 3 km į Š R nuo Leliūnų miestelio,
prie Utenos-Ukmergės plento, pakrantėse yra Ažugirių
ir Pakermėžio kaimai. Pavadinimas greičiausiai sietinas
su liet. kermėti gausiai augti, apsitraukti. Ežero forma
palyginti taisyklinga (ilgis 0,55 km, vidutinis plotis 0,3
km), krantai žemi (ilgis 1,6 km), kai kur, ypač vakarinėje
dalyje, užpelkėję. Maitinantis baseinas nedidelis (2,6
km²), todėl vandens lygis per metus svyruoja neženkliai,
apie 5060 cm. Iš ežero išteka upelis Versmyno
intakas.
▲
Kernadėtas.
29 ha ežeras telkšo prie Utenos-Švenčionėlių geležinkelio,
apie 6 km į V nuo Kuktiškių, rytiniame krante yra
Kvyklių kaimas. Pavadinimo kilmė ir daryba neaiški. Ežero
ilgis 0,94 km, vidutinis plotis 0,31 km, kranto linijos
ilgis 2 km. PV krantas aukštas, miškingas. Išteka
upelis Utenaitės intakas. ▲
Kigelis.
6 ha ežeras apie 4 km į PV nuo Utenos prie geležinkelio
į Švenčionėlius. Ilgis 0,38 km, vidutinis plotis 0,15
km, kranto linijos ilgis 1 km. Išteka upelis, Viešos
kairysis intakas. Pavadinimo kilmė ne visai aiški. Jis
gali būti siejamas su liet. nu-kyguoti palengva nuvažiuoti , o taip pat kiglus
papuręs, pasipūtęs. Pastaruoju atveju tai būtų
konfigūracinės reikšmės hidronimas. ▲
Kigys.
9 ha ežeras šiek tiek aukščiau Kigelio ežero,
vakarinis krantas yra prie pat Utenos-Vilniaus plento,
rytinė pakrantė miškinga. Ilgis 0,52 km, vidutinis
plotis 0,17 km, kranto linijos ilgis 1,3 km. Išteka
upelis į Kigelio ežerą (Viešos baseinas). ▲
Klykių
ežeras (plotas 50 ha) yra 4 km į Š V nuo Tauragnų kairėje
kelio į Uteną pusėje, pakrantėse įsikūrę Klykių ir
Inkartų kaimai. Ežeras yra viršutinėje dalyje rinos,
kurios tęsinyje telkšo Politiškių, Labės ir Tauragno
ežerai. Ilgis (iš Š V į PR) siekia 1,2 km, vidutinis
plotis 0,4 km. Krantai aukšti ir statūs, atabradas
siauras, žvyringas, ypač prie ardomų krantų. Palyginti
su plotu, ežeras yra labai gilus (iki 42,6 m), jo vandens
tūris 7,2 mln. m³. Turi nuotėkį (į Politiškių ežerą)
tik vandeningais metais, t. y. skirtinas prie periodiškai
nuotakių ežerų. ▲
Knytis.
2 ha miško ežerėlis Aukštaitijos nacionaliniame parke
apie 1,5 km į R nuo Daunorių kaimo, prie vieškelio (į
Š nuo jo), vedančio į Vaišnoriškių kaimą.
Pavadinimas sietinas su liet. knitėti
kutenti, niežėti; judėti ir pan. Ežeras
yra ovalo formos, ilgis 0,20 km, vidutinis plotis 0,11 km,
kranto linijos ilgis 0,6 km. Išteka Knytelė, srūvanti
į Utenykščio ežerą (Būkos baseinas). ▲  Labė.
37 ha ežeras prie Tauragnų miestelio, telkšantis Klykių-Politiškių-Tauragno
rinoje. Ilgis (iš vakarų į rytus) 2,3 km, vidutinis
plotis 0,15 km, kranto linijos ilgis 4,8 km. Krantai aukšti
ir statūs, vakarinėje ir pietinėje pakrantėse apaugę
mišku. Didžiausias gylis 23,2 m, vidutinis gylis 5,5 m,
vandens tūris 3 mln.m³. Trumpa protaka, kuri sausmečiais
neretai esti sausa, jungiasi su Tauragno ežeru.
Pavadinimas sietinas su liet. lobas
dauba, slėnys, loma.
▲
Labelis.
Miške telkšantis Labės ežero vakarinės dalies
prielipas. Plotas 4 ha, ilgis 0,3 km, vidutinis plotis
0,11 km, kranto linijos ilgis 0,7 km, didžiausias gylis
10,1 m, vidutinis gylis 4,9 m, vandens tūris 0,20 mln. m³.
▲
Lamėstas.
57 ha ežeras šalia Saldutiškio (apie 1 km į Š R),
prie Kuktiškių-Linkmenų kelio, pakrantėse yra Lamėsto,
Antalamėstės, Geniakalnio kaimai. Pavadinimo kilmė neaiški,
A. Vanagas jį linkęs sieti su liet. loma
slėnys, klonis. Ežeras rininis, todël ištįsęs
(2 km iš V į R), siauras (vidutinis plotis 0,29 km),
krantai (ilgis 4,8 km) aukšti ir sausi, tačiau dubuo
palyginti seklus (didžiausias gylis 5,6 m). Maitinamas 18
km² baseino, vandens lygis per metus svyruoja apie
7080 cm. Per jį teka Lamėstos upelis (Aisetos
baseinas). ▲
Lankas.
17 ha ežeras apie 0,5 km į R nuo Sudeikių ir tiek pat
į P nuo Alaušo ežero. Ilgis 0,63 km, vidutinis plotis
0,27 km, kranto linijos ilgis 1,7 km. Šiauriniame krante
yra Alkų kaimas, pietrytinė pakrantė užpelkėjusi. ▲
Laukinis.
9 ha ežeras apie 5 km į PV nuo Tauragnų. Jo pakrantės
miškingos, į R nuo ežero apie 1 km yra Bernotiškio
kaimas. Ežero ilgis 0,55 km, vidutinis plotis 0,17 km,
kranto linijos ilgis 1,2 km. Išteka Gulbės upelis, Vyžintos
kairysis intakas. ▲
Lydekis.
18,5 ha ežeras prie Vyžuonų miestelio. Ilgis 0,48 km, o
vidutinis plotis tik 0,04 km, t. y. ežeras yra išties
liaunas kaip lydeka. Krantai (ilgis 3,6 km) žemi, užpelkėję
ir labai vingiuoti. Per jį teka Vyžuonos upelis (Šventosios
kairysis intakas). ▲
Liminas.
9 ha ežeras apie 4 km į PR nuo Kuktiškių prie Utenos-Švenčionėlių
geležinkelio. Ilgis 0,5 km, vidutinis plotis 0,19 km,
kranto linijos ilgis 1,3 km. Ežeras užaugantis, pelkėjantis.
Iš jo išteka upelis, kuris tuoj pat įteka į ištiesintą
Vyžintą. Pavadinimas sietinas su graikų kalbos žodžiais,
reiškiančiais ežeras, pieva. ▲
Liminėlis.
3 ha pelkėjantis ežerėlis apie 2 km į PV nuo Daugailių
ir 0,5 km į PR nuo Utenos-Zarasų plento. Ilgis 0,32 km,
vidutinis plotis 0,09 km, kranto linijos ilgis 0,7 km. Per
jį teka Grabė (Indrajų ežero baseinas). ▲
Lobinis.
21 ha ežeras apie 5 km į Š V nuo Daugailių, apie 0,5
km į Š R nuo ežero Antadrajos kaimas. Pavadinimas
sietinas su liet. loba,
lobas dauba, slėnys, loma. Ežero ilgis
0,87 km, vidutinis plotis 0,24 km, kranto linijos ilgis
2,4 km, didžiausias gylis 4,5 m. Krantai aukšti ir statūs,
išskyrus pelkėjančius šiaurės vakarinius. Išteka
upelis, srūvantis į vakaruose plytintį Alaušo ežerą. ▲
Luknas.
52 ha ežeras apie 2 km į PR nuo Vyžuonų miestelio,
pakrantėse išsimėtę Galelių, Sprakšių, Luknių
kaimai. Pavadinimas kildintinas iš liet. luknas
kurio ragai eina į šalis arba lukniuoti
liumpėti, būti klampiam. Ežeras ilgas (2,5
km), tačiau siauras (vidutinis plotis 0,21 km) ir
vingiuotas. Krantai (ilgis 6,7 km) aukšti ir statūs, tačiau
dubuo palyginti seklus (didžiausias gylis 4,6 m,
vidutinis gylis 2,8 m, vandens tūris 1,5 mln. m³). Ežerą
maitina 29,6 km² baseinas, vandens lygis per metus
svyruoja apie 1 m, prateka Lukna (Vyžuonos dešinysis
intakas). ▲
Minčia.
7 ha patvenktas ežeras apie 5 km į Š R nuo Tauragnų,
Aukštaitijos nacionaliniame parke prie Minčios kaimo.
Ilgas (0,9km), siauras (vidutinis plotis tik 80 m), kranto
linijos ilgis 2,1 km. Baseino plotas 60,1 km². Per jį
teka Minčia, srūvanti į Utenio ežerą (Būkos
baseinas). Pavadinimo reikšmė ne visai aiški. Minčia
gali būti tarmybė iš menčia
ir tąsyk sietina su liet.
mentė, t. y. turėtų konfigūracinę reikšmę. ▲
Mirėlis.
7 ha užaugantis ir uždumblėjęs (iš čia, matyt, ir jo
pavadinimas, sietinas su liet. mirti)
ežeras apie 6 km į PR nuo Tauragnų ir 2 km į R nuo Sėlos
kaimo. Siaura (apie 0,2 km), žema sąsmauka jį skiria
nuo Tauragno ežero pietrytinio kampo. Ilgis 0,58 km,
vidutinis plotis 0,12 km, kranto linijos ilgis 1,2 km.
Pakrantė užpelkėjusi, miškinga. ▲
Momėniškis.
3 ha ežerėlis apie 8,5 km į Š R nuo Užpalių ir 1 km
į PR nuo Užpalių-Jūžintų kelio, rytiniame ežero
krante yra Antakalnių kaimas. Ilgis 0,28 km, vidutinis
plotis 0,12 km, kranto linijos ilgis 0,7 km. Išteka
upelis, srūvantis į Narupį, Šventosios dešinįjį
intaką. ▲
Mominys.
36 ha ežeras 4 km į V nuo Užpalių, rytiniame krante
yra Juškonių ir Kaimynų (už 1 km) kaimai. Pavadinimo
kilmė neaiški. Spėjama, kad jis gali turėti konfigūracijos
prasmę (nuo momuo, momuomis, momžnis viršugalvis, galva). Ežeras
ledyninės patvenktinės kilmės. Ilgis 0,93 km, vidutinis
plotis 0,38 km, kranto linijos ilgis 2,5 km. Krantai
daugiausia žemi, kai kur užpelkėję, Š V pakrantė miškinga.
Maitinančiojo baseino plotas 6,1 km². Ežero vandens
lygis per metus svyruoja vidutiniškai 60 cm. Per jį teka
Upius (Nasvės intakas). ▲
Noniškis.
4 ha ežerėlis apie 8 km į Š nuo Užpalių, tarp Lėlių
ir Nasvaičių kaimų. Pavadinimas greičiausiai yra
asmenvardinis. Ežero ilgis 0,21 km, vidutinis plotis 0,18
km, kranto linijos ilgis 0,7 km. Baseino plotas 4 km²,
per jį teka Nasvė Šventosios dešinysis intakas.
Per metus ežerėlio vandens lygis svyruoja apie 100 cm. ▲
Pakalnis.
6 ha ežerėlis apie 8 km į Š R nuo Užpalių; rytiniame
krante yra Antakalnių kaimas, šiauriau, už siauro gūbrio,
telkšo Momėniškio ežerėlis. Baseino plotas 5,2 km².
Per jį teka Narupis, Šventosios dešinysis intakas. ▲
Paštys.
25,5 ha ežeras apie 5 km į R nuo Sudeikių, rytinėje
pakrantėje yra Taukelių kaimas. Hidronimo kilmė neaški.
Spėjama, kad vardas galėjo būti sudarytas apibūdinti ežero
formą (išsipašiojusią, neapskritą ar pan.). Ežeras
termokarstinės kilmės, ilgis 1 km, vidutinis plotis 0,25
km, didžiausias gylis 13,6 m. Baseino plotas 19,4 km², ežero
vandens lygis per metus svyruoja apie 100 cm. Per jį teka
Indraja (Šventosios intakas), kuri iki Paščio ežero
vadinama Taurokšne. ▲
Paštys.
68 ha ežeras Utenos, Rokiškio ir Zarasų rajonų sandūroje
apie 10 km į PV nuo Dusetų. Ežeras rininis, šakotas ir
stačiašlaitis, didžiausias gylis siekia 13,5 m. Ilgis
2,3 km, vidutinis plotis 0,3 km, kranto linijos ilgis 6
km. Vakarinė ir pietinė pakrantės apaugusios mišku.
Maitinantis baseinas itin didelis 1559 km², tačiau
didžiąją jo nuotėkio dalį reguliuoja aukščiau
esantis Sartų ežeras. Per jį teka Šventoji. ▲
Pelakys.
21 ha ežeras apie 3 km į PR nuo Daugailių, pakrantėse
yra Šiožinių, Garnių, Žadavainių kaimai. Pavadinimas
galbūt sietinas su liet. pelekas.
Ežeras rininės kilmės, šakotas, aukštais ir stačiais
krantais, turi 1 salą. Ilgis 1,4 km, vidutinis plotis
0,15 km, kranto linijos ilgis 2,8 km. Išteka upelis,
priklausantis Šavašos baseinui. ▲
Pelakis.
7 ha ežerėlis, telkšantis į R nuo Alaušo ežero, su
kuriuo sieja trumpa (apie 0,2 km) protaka. Ilgis 0,6 km,
vidutinis plotis 0,12 km, kranto linijos ilgis 2,2 km. ▲
Pelekys.
16 ha ežeras apie 4 km į Š V nuo Kuktiškių, pakrantėse
yra Suolelių ir Liepiniškių kaimai. Ilgis 0,68 km,
vidutinis plotis 0,23 km, kranto linijos ilgis 2 km. Ežeras
labai apžėlęs vandens augalais, yra užpelkėjusių
pakrančių. Baseino plotas 1,9 km², vandens lygis per
metus svyruoja neženkliai, apie 50 cm. Išteka Vieša (Vyžuonos
baseinas). ▲
Peštikis.
8 ha užaugantis miško ežerėlis apie 3 km į PR nuo
Juknėnų; tik 100 m sąsmauka skiria jį nuo Ilgio ežero
P pakraščio. Ežero ilgis 0,43 km, vidutinis plotis 0,18
km, kranto linijos ilgis 1,2 km. Periodiškai nuotakus,
priklauso Ligajos baseinui. ▲
Pilašius.
15 ha ežeras Utenos ir Zarasų raj. sandūroje apie 0,8
km į R nuo Traidžiūnų kaimo, esančio prie Užpalių-Dusetų
kelio. Užpelkėjęs, aštuoniukės formos, ilgis
0,78 km, vidutinis plotis 0,19 km, kranto linijos ilgis
2,2 km. Išteka upelis, srūvantis į Šventąją. ▲
Pliaušys.
4 ha ežeras apie 1 km į PR nuo Šeimaties kaimo ir apie
1,5 km į Š R nuo Tauragno ežero pietinės pakrantės.
Ilgis 0,45 km, vidutinis plotis 0,09 km, kranto linijos
ilgis 1 km, didžiausias gylis apie 5 m. Ežeras užaugantis,
uždumblėjęs. Jo pakarantėje plyti Stapiejokų raistas,
o pietiniame krante šaltiniuota žemapelkė. Gausiai
maitinamas požeminio vandens, kurį papildo ir įsifiltravę
Tauragno ežero vandenys. Išteka Pliaušės upelis (Žeimenos
baseinas) hidrografinis draustinis. Pavadinimas
kildintinas iš liet. plauša
plėša, karna; viksva. ▲
Politiškių
ežeras. Plotas 32 ha, telkšo apie 2 km į Š V nuo
Tauragnų, Klykių ežero rinos pietinis tęsinys, pakrantėje
yra Politiškių kaimas. Ilgis 1,5 km, vidutinis plotis
0,22 km, kranto linijos ilgis 3,2 km. Krantai aukšti ir
statūs, pietvakariuose miškingi. Ežeras labai gilus:
didžiausias gylis 42,1 m, vidutinis gylis 10 m, vandens tūris
3,2 mln. m³. Baseino plotas 5 km². Sausais metais ir
sezonais neturi paviršinio nuotėkio, t. y. periodiškai
nuotakus ežeras. ▲
Raistežeris.
8 ha ežeras apie 2 km į PR nuo Vyžuonų. Ilgis 0,81 km,
vidutinis plotis 0,1 km, kranto linijos ilgis 1,7 km. Užpelkėjęs,
išteka Girbys, Šventosios kairysis intakas. ▲
Rašys.
10 ha ežeras yra pusiaukelėje tarp Utenos ir Sudeikių,
kairėje kelio pusėje prie Sirutėnų kaimo. Ilgis 0,71
km, vidutinis plotis 0,14 km, kranto linijos ilgis 1,6 km.
Baseino plotas 28,7 km². Į ežerą įteka Panolė, o išteka
Rašė, Vyžuonos dešinysis intakas. Ežero vandens lygis
per metus svyruoja apie 140 cm. Pavadinimas sietinas su
liet. rašyti, išrašyti išmarginti, išraštuoti, t. y. jame
gali būti nuoroda į kranto linijos konfigūraciją. ▲
Raudys.
22 ha ežeras apie 5 km į P nuo Utenos, pietrytinėje
pakrantėje yra Vareikių kaimas. Ilgis 0,96 km, vidutinis
plotis 0,23 km, kranto linijos ilgis 2,4 km. Priklauso Viešos
(Vyžuonos intako) baseinui. Pavadinimas gali būti kilęs
iš liet. rauda kuoja, mekšras arba raudė
žiežulė, kuoja, mekšras, bet jį galima
vesti ir iš liet. raudas
rausvas. ▲
Saladis.
6 ha ežerėlis yra vakariniame Vyžuonų miestelio pakraštyje.
Ilgis 0,41 km, vidutinis plotis 0,14 km. Uždumblėjęs.
Per jį teka Dusyna, Vyžuonos kairysis intakas.
Pavadinimas galbūt sietinas su liet. saladykštis
susalęs, suzmekęs. ▲
Siesikas.
10,5 ha ežeras Utenos ir Molėtų raj. sandūroje, apie 3
km į PV nuo Kuktiškių, netoli nuo Utenos-Švenčionėlių
geležinkelio. Apvalus, ilgis 0,48 km, vidutinis plotis
0,40 km, kranto linijos ilgis 1,8 km. Baseinas miškingas,
plotas 3,1 km². Išteka upelis, srūvantis į Talę, Viešos
kairįjį intaką. ▲  Sylys.
21 ha ežeras apie 8 km į PR nuo Daugailių, pakrantėje
yra Gaidžių, o už 1,5 km į PR Juknėnų kaimai.
Ilgis 1 km, didžiausias plotis 0,25 km. Krantai žemi,
kai kur užpelkėję. Baseino plotas 28 km², vandens
lygis per metus svyruoja apie 110 cm. Išteka upelis,
priklausantis Ligajos baseinui. Hidronimų, turinčių šaknį
syl-, sil- kilmė
neaiški. Kitose indoeuropiečių kalbose jie siejami su
ramus, tykus upės plotas; ežeras; varva, teka ir
kt.
▲
Striūpys.
9,5 ha, dviejų ežerėlių sistema, apie 2 km į PR nuo
Kuktiškių, tarp Utenos-Švenčionėlių geležinkelio ir
Kuktiškių-Kaltinėnų kelio, pakrantėje yra Bikelių,
šiek tiek atokiau Buitūnų kaimai. Ilgis 0,63 km,
vidutinis plotis 0,15 km, kranto linijos ilgis 1,5 km. Išteka
upelis, srūvantis į Vyžintą (Aiseto ežero baseinas). ▲
Šavašas.
8 ha ežeras Utenos ir Zarasų r. sandūroje, prie pat
Utenos-Zarasų plento, apie 3 km į šiaurės rytus nuo
Daugailių. Ilgis 0,54 km, vidutinis plotis 0,15 km,
kranto linijos ilgis 1,4 km, didžiausias gylis 9,5 m,
vandens tūris 0,22 mln. m³. Baseino plotas 31,3 km².
Per ežerą teka Šavaša, kairysis Šventosios intakas.
Pavadinimas greičiausiai yra asimiliacinis iš Savašas,
o šaknis sav-
yra labai archaiška ir galėjo turėti drėgnumo, tekėjimo
reikšmes. ▲
Šeduikių
ežeras. Plotas 16 ha, telkšo apie 8 km į PR nuo Utenos
prie to paties pavadinimo kaimo (pietinėje pakrantėje).
Ilgis 1 km, vidutinis plotis 0,17 km, kranto linijos ilgis
2,3 km. Baseino plotas 1,8 km², vandens lygis per metus
svyruoja apie 50 cm. Iš jo išteka Šeduikio upelis (Krašuonos
intakas). ▲
Šiekštelis.
8,5 ha ežeras apie 5,5 km į PR nuo Užpalių ir 1,2 km
į V nuo Alaušo ežero, šiauriniame krante yra Šeimyniškių
kaimas. Ilgis 0,37 km, vidutinis plotis 0,23 km, kranto
linijos ilgis 1,1 km. Išteka upelis, srūvantis į žemiau
telkšantį (apie 1 km į pietus) Šiekščio ežerą.
Priklauso Alaušo ežero baseinui. ▲
Šiekštys.
20 ha ežeras apie 0,5 km į V nuo Alaušo ežero ir 6 km
į PR nuo Užpalių. Pavadinimas kilęs iš liet. šiekšta, šiekštas žemėje arba vandenyje gulėjęs
kelmas, stuobrys. Ežero ilgis 0,9 km, vidutinis plotis
0,23 km, kranto linijos ilgis 2 km. Baseinas ir pakrantės
apaugę mišku. Išteka upelis, srūvantis į Alaušo ežerą. ▲
Talys.
20,5 ha ežeras apie 11 km į P nuo Utenos, apie 1 km į R
nuo Vilniaus-Utenos plento. Galima pavadinimo kilmė iš
liet. talė
takelis per užžėlusią pievą arba lat. taluot
balti, blykšti. Ežero forma primena pasagą.
Ilgis 1,3 km, vidutinis plotis 0,16 km, kranto linijos
ilgis 3,4 km. Krantai, išskyrus šiaurinį, žemi ir užpelkėję,
pietinis ir pietrytinis miškingi. Baseino plotas 5,8
km², vandens lygis per metus svyruoja apie 7080 cm. Išteka
Talė (Viešos intakas). ▲  Tauragnas.
513 ha ežeras. Vakarinis pakraštys yra prie Tauragnų, o
pietrytinis ties Ignalinos rajono riba. Jo pakrantėse
yra Taurapilio, Stučių, Sidabrinės, Varniškių kaimai.
A. Vanagas mano, kad pavadinimo reikšmė yra ne konfigūracinė,
kaip, pavyzdžiui, teigė kalbininkas K. Būga, o gyvūninė:
tauro ragas, t. y. tauraginis ežeras arba ežeras,
esantis vietose, kur būta taurų. Ežeras rininis, jo
ilgis 9,5 km, vidutinis plotis 0,54 km, kranto linijos
ilgis 25,6 km. Giliausias ežeras Lietuvoje. Didžiausias
gylis (vakarinėje dalyje) 60,5 m, vidutinis gylis 18,7 m,
vandens tūris 95,6 mln. m³. Baseino plotas 74 km², išteka
Tauragnos upelis, kuris sausmečiais neretai išdžiūva
iki dugno; mažas ir ežerą maitinančių intakų (6
upeliai) vandeningumas. Pietrytinė ežero dubens dalis
remiasi į žvyringus darinius, todėl ežero vanduo
filtruojasi į požemius ir iš dalies maitina šiauriau
telkšantį Pliaušio ežerą. Per metus ežero vandens
lygis svyruoja apie 70 cm, pavasarį 50 cm. Nuo 1955
m. prie ežero (Tauragnų miestelyje) veikia hidrologijos
stotis, kurioje matuojami vandens lygis bei temperatūra,
stebimi ledo reiškiniai. Ežeras užšąla vidutiniškai
gruodžio 19 d., nuledėja balandžio 16 d., nors esti žiemų,
kai ištisinė ledo danga išvis nesusidaro.
Vidutinis
vandens skaidrumas vasarą apie 5 m, vanduo šilčiausias
būna liepos ir rugpjūčio mënesiais vidutiniškai
19°C. Per vasarą ežeras sukaupia daug šilumos, todėl
vandens masės vidutinė temperatūra spalio mėnesį yra
9,7°C, o lapkričio mėnesį 5,8°C. Tauragnas yra Aukštaitijos
nacionalinio parko teritorijoje.
▲
Utenaitis.
4,5 ha ežerėlis apie 8 km į PV nuo Utenos, prie kelio,
vedančio į Pakalnius; pakrantėje yra Utenėlės kaimas.
Ilgis 0,33 km, vidutinis plotis 0,14 km, kranto linijos
ilgis 1 km. Baseino plotas 2,4 km². Iš ežero išteka
Utenaitė, Vyžuonos kairysis intakas. ▲
Utenas.
200 ha ežeras yra 10 km į R nuo Tauragnų, Aukštaitijos
nacionalinio parko teritorijoje. Kalbininkų pateikiama
pavadinimo versija gal ir netenkina šio gražaus Minčiagirės
ežero gerbėjų, bet ji tokia: vedinys iš liet. utis,
utėlė smulkus, besparnis parazitinis
vabzdys. Ežero ilgis 5,7 km, vidutinis plotis 0,55 km,
kranto linijos ilgis 7,5 km. Rininės kilmės, krantai aukšti,
statūs ir sausi, atabradai smėlėti ir platūs,
palyginti menkai apaugę vandens augalais. Dugnas duobėtas,
didžiausias gylis 21 m, vidutinis gylis 8 m, vandens tūris
16 mln.m³. Itin gausiai maitinamas požeminio vandens. Įteka
Minčia hidrografinis Žeimenos aukštupys, iš Žiežulnio
ežero atsrūvanti Žiežulna, Ažvintės upelis. Plačiu
sąsiauriu jungiasi su šiek tiek žemiau telkšančiu
Utenykščio ežeru. Baseinas miškingas ir smėlingas.
Nors jo plotas yra net 118 km², ežero vandens lygis per
metus svyruoja tik 4050 cm. ▲
Utenykštis.
90 ha ežeras, telkšantis Utenio rinos tęsinyje, Aukštaitijos
nacionaliniame parke; R pakrantėje jau Ignalinos
rajonas. Ilgis 1,7 km, vidutinis plotis 0,55 km, kranto
linijos ilgis 6,2 km. Dugnas duobėtas, didžiausias gylis
9,9 m, vidutinis gylis 4,3 m, vandens tūris 3,9 mln. m³,
yra 1 sala. Vakarinė pakrantė žema ir užpelkėjusi, iš
siauros, vandens augalų užklotos įlankos (Lašmens) išteka
Būkos upė, toliau srūvanti Baluošo ežero link. Ežerą
gausiai maitina požeminiai vandenys, todėl jo vandens
lygis per metus svyruoja neženkliai 40 cm. ▲
Vaikesas.
43 ha ežeras apie 7 km į P nuo Daugailių ir 2 km į Š
R nuo Spitrėnų kaimo. Ilgis 1 km, vidutinis plotis 0,43
km, kranto linijos ilgis 3,7 km, yra dvi salos (bendras jų
plotas 0,6 ha). Didžiausias gylis 4 m, vidutinis gylis
3,7 m, vandens tūris 1,6 mln. m³. Šiaurinis krantas aukštas,
pietinis žemas ir užpelkėjęs. Baseino plotas 11,2
km², ežero vandens lygis per metus svyruoja apie 0,7 m.
Išteka Ligaja (Šventosios intakas). Ežero pavadinimas
sietinas su liet. veikus
greitas, skubus; stiprus, smarkus. ▲
Vazajėlis.
5 ha ežerėlis Utenos ir Rokiškio raj. sandūroje, apie
5 km į PV nuo Jūžintų. Ilgis 0,27 km, vidutinis plotis
0,19 km, kranto linijos ilgis 0,8 km. Apžėlęs vandens
augmenija, pakrantė užpelkėjusi. Baseino plotas 1,65 km²,
išteka Vazaja, Uosijos dešinysis intakas (Jaros-Šetekšnos
baseinas). ▲
Vazajis.
76 ha ežeras yra Utenos-Rokiškio rajonų sandūroje,
apie 5 km į PV nuo Jūžintų. Manoma, kad pavadinimas
gali būti sėliškas ir sietinas su liet. vaþis,
vaþiuoti. Ežero ilgis 1,4 km, vidutinis plotis
0,48 km, kranto linijos ilgis 5 km, didžiausias gylis 6
m, vidutinis gylis 3,6 m, vandens tūris 2,7 mln. m³.
Krantai daugiausia žemi, vietomis užpelkėję. Baseino
plotas 4,7 km², vandens lygis per metus svyruoja apie 40
cm. Per jį teka Vazaja (Uosijos baseinas). ▲
Vazbys.
6 ha ežerėlis apie 7 km į P nuo Utenos ir 1,5 km į V
nuo Utenos-Kuktiškių kelio. Ilgis 0,42 km, vidutinis
plotis 0,14 km, kranto linijos ilgis 1 km. Baseino plotas
2,5 km², iš ežero išteka Vazbelė, Viržintėlės
kairysis intakas (Krašuonos baseinas). ▲
Versmynas.
31 ha ežeras apie 3 km į PR nuo Leliūnų. Pavadinimas
byloja, kad į ežero duburį išsilieja daug versmių.
Ilgis 0,72 km, vidutinis plotis 0,43 km, kranto linijos
ilgis 2,2 km. Šiaurinė ir pietrytinė pakrantės
apaugusios mišku. Ežeras labai apaugęs vandens
augmenija, todėl mėgiamas paukščių (draustinis).
Baseino plotas 13,6 km², išteka beveik ištisai ištiesintas
Versmynas, toliau srūvantis į Smulkio ežerą (Anykštos
baseinas). ▲  Vidinkstas.
113 ha ežeras apie 9 km į pietvakarius nuo Utenos ir 5
km į pietryčius nuo Leliūnų, pakrantėse yra Aleksiejiškio,
Miliūnų, Pakalnių, Kvoselių, Pavidinkstės kaimai.
Pavadinimas gal būt sietinas su liet. vidus
vidurinė dalis. Ilgis (iš Š į P) 2,4 km,
vidutinis plotis 0,49 km, kranto linijos ilgis 7,2 km, didžiausias
gylis 5,9 m, vidutinis gylis 3,8 m, vandens tūris 4,3
mln. m³. Žuvingas (12 žuvų rūšių). Atabradai smėlingi,
tačiau daug kur užaugę vandens augalais. Baseino plotas
4,6 km², ežero vandens lygis per metus svyruoja neženkliai
apie 30 cm. Išteka upelis, srūvantis link Versmyno ežero
(Anykštos baseinas).
▲
Viešis.
25 ha ežeras apie 9 km į P nuo Utenos. Pasak A. Vanago,
hidronimai su šaknimi vieš-
gali būti vedami iš liet. viešmuo
upokšnis, upelis, bet yra ir kitokių
versijų. Ežero ilgis 1 km, vidutinis plotis 0,25 km,
kranto linijos ilgis 2,9 km. Krantai žemi, kai kur užpelkėję.
Baseino plotas 7,4 km², vandens lygis per metus svyruoja
apie 7080 cm. Per jį teka Vieša (Vyžuonos baseinas). ▲
Vincelis.
4 ha ežerėlis apie 6 km į pietryčius nuo Utenos ir 1
km į rytus nuo Utenos-Kuktiškių kelio. Ilgis 0,33 km,
vidutinis plotis 0,13 km, kranto linijos ilgis 0,8 km.
Rytiniai krantai aukšti ir sausi, pietvakariniai žemi
ir užpelkėję. Išteka upelis, srūvantis į Viržintėlę,
Krašuonos kairįjį intaką.
▲
 Vyžuonaitis.
9,5 ha ežeras Utenos pietinėje dalyje. Ilgis 0,4 km,
vidutinis plotis 0,09 km, kranto linijos ilgis 1 km. Išteka
upelis, Viešos kairysis intakas.
▲
Žiežulnys.
26 ha ežeras Aukštatijos nacionaliniame parke, apie 8 km
į Š R nuo Tauragnų ir 2 km į PV nuo Minčios kaimo.
Pavadinimas kilęs iš liet. žiežulė
tokia žuvis, mekšras. Ežeras ištįsęs iš
Š V į PR 1,4 km, siauras (vidutinis plotis 0,19 km),
kranto linijos ilgis 3,1 km. Krantai aukšti, miškingi,
šaltiniuoti. Daug požeminio vandens išsilieja ir į
povandeninį ežero duburį. Baseinas miškingas, plotas
30 km². Išteka Žiežulna, srūvanti į Utenio ežerą
(Būkos baseinas). Miške krantai šaltiniuoti, daug požeminio
vandens suteka ir į povandeninį ežero duburį. ▲
Žuvintas.
10 ha ežeras apie 5 km į V nuo Kuktiškių ir 0,8 km į
PV nuo Utenos-Švenčionėlių geležinkelio, vakariniame
krante, yra Šilelių kaimas. Ilgis 0,58 km, vidutinis
plotis 0,17 km, kranto linijos ilgis 1,6 km. Išteka
upelis, srūvantis į Talę, Viešos kairįjį intaką.
▲
|
