Svečiuose viešnia iš šiaurės

Kovo 12 dieną bibliotekoje lankėsi Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilija Ruthstrom-Ruin. Ją lydėjo ambasadorės atstovė Annic Myhr ir kultūrinių bei informacinių projektų koordinatorė Giedrė Berželionytė.  Buvo pristatytos net dvi parodos: „Scenos iš švediškų detektyvų" ir „Akistata su klimatu".

Bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė, pasitikusi viešnias, jas supažindino su biblioteka: erdvėmis, veiklomis bei pasiekimais.

Pasivaikščioję po biblioteką svečiai, meno mylėtojai, skaitytojai ir tiesiog smalsuoliai rinkosi galerijoje, kur šiuo metu eksponuojamos Švedijos instituto parodos: „Akistata su klimatu" ir „Scenos iš švediškų dedektyvų". Parodų atidarymą pradėjo Utenos muzikos mokyklos jaunųjų saksofonistų grupė, vadovaujama Evaldo Beinoravičiaus. Po muzikinės įžangos, direktorės sveikinimo žodžio ambasadorė Cecilija Ruthstrom-Ruin pristatė parodas.

„Akistata su klimatu" – tai šmaikštus ir kandus lietuvių ir švedų karikatūrininkų žvilgsnis į klimato problemas. Cecilija Ruthstrom-Ruin pasakojo, kad Švedijos gyventojai rūpinasi savo aplinka, nes tai turtas, kuris supa jų vaikus ir anūkus. Kas liks ateinančioms kartoms, priklausys tik nuo mūsų šiandienos pastangų, darbo. Švedai stato vėjo jėgaines, rūšiuoja ir perdirba atliekas. Stengiasi, kad informacija pasiektų visus žmones, tarp jų ir Lietuvos gyventojus. Paroda „Akistata su klimatu" - netradicinis būdas „kalbantis" apie klimato kaitos problemas.

Paroda „Scenos iš švediškų detektyvų" – tai švediškų detektyvų retrospektyva ir fenomeno aiškinimas. Švedijos ambasadorė Lietuvoje pažymėjo, kad nors švedų kalba nėra gausi, bet būtent iš šios kalbos išverčiama daugiausiai knygų. Detektyvo žanras per trumpą laiką tapo išskirtiniu švedų literatūros žanru ir įgijo pasaulinį pripažinimą. Skaitydami Larso Keplerio, Camillos Lacberg ar kitų šio žanro meistrų kūrinius dalyvausite ne tik kraują kaitinančiuose įvykiuose, bet susipažinsite su pačia Švedija. Detektyvuose per žmogžudystę, jos tyrimą, eigą atsiskleidžiama žmogaus psichologija, parodomas visuomenės modelis.

Cecilija Ruthsrom-Ruin domėjosi ar populiari švedų literatūra mūsų mieste. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė Daiva Pilkauskaitė pristatė skaitomiausias  švedų literatūros knygas mūsų bibliotekoje. Taip pat pasidalino mintimis bei įžvalgomis, kuo gi žavi mūsų skaitytoją šios šalies knygos. Kaip teigė Daiva Pilkauskaitė, unikalumas tikriausiai slypi tame, kad „švedų kūrėjų pasaulėžiūra, problematika, vaizdavimo būdas yra artimi ir suprantami lietuviams, nes gyvename prie tos pačios jūros, tik skirtinguose krantuose".

Susirinkusius sužavėjo ambasadorės  šiltas bendravimas ir puikus lietuvių kalbos mokėjimas. Po parodų pristatymo viešnia atskleidė mažą paslaptį, kad kalbos jai padeda mokytis muzika. Laisvalaikiu ji  gieda Bernardinų bažnyčios chore Vilniuje. Susirinkusieji neskubėjo skirstytis: vieni kalbino svečius, kiti dalinosi mintimis apie parodą, o treti vartė Švedijos ambasados Lietuvoje atvežtą literatūrą apie šią šalį.

Parengė Jurgita Gudelienė