Interviu su Arnoldu Foku

„Sibiras gražus tik tada, kai turi bilietą atgal į Lietuvą",- tokie žodžiai įsirėžė atminty paskutinėje skaidrėje iš istorijos pamokos „Misija Sibiras'14", kurią bibliotekoje vedė bei potyriais dalinosi ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas.

Labdaros ir paramos fondas „Jauniems" jau nuo 2005 m. rengia jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektą „Misija Sibiras". Nuo projekto pradžios Sibire, lietuvių tremties ir įkalinimo vietose, jau apsilankė dvylika jaunimo ekspedicijų, kurios sutvarkė apie 100 lietuviškų kapinių ir susitiko su ten gyvenančiais lietuviais.

Trumpai pristatykite projektą uteniškiams, kurie nedalyvavo renginyje ar visiškai nėra girdėję apie šią veiklą.

Projekto idėja yra gimusi 2005 m., o į Sibirą vykstama nuo 2006 m. Kiekvienais metais jauni žmonės keliauja į įvairias Sibiro vietas tvarkyti kapinių, susitikti su ten gyvenančiais tremtiniais, aplankyti vietų, kur buvo ištremti mūsų tautiečiai, įamžinti jų palikimą, likusį Sibire. Kitas svarbus dalykas - ką dalyviai pamato, sužino. Jie savo įspūdžius parsiveža į Lietuvą, užfiksuotus dienoraščiuose (jausmus ir išgyvenimus), taip pat gausybę nuotraukų. Dar kiekvienas iš jų turi padaryti pristatymus mokyklose. Ir jau per tuos metus nuo ekspedicijų pradžios buvo aplankyta šimtai mokyklų. Aš manau, kad iki kitos ekspedicijos pradžios bus apsilankyta jau virš 200 mokyklų. Tai labai svarbu, nes istoriją pasakoja jauni žmonės jauniems žmonėms. Vis tik su pagarba mokytojams noriu pasakyti, kad kartais pamokos tampa rutina, ir yra gerai, kai pasikviečiami į pamokas ekspedicijos dalyviai, kurie kalba jauno žmogaus kalba - patriotiškumo temą perteikia jauni žmonės.

Kokie yra atrankos kriterijai ekspedicijos dalyviams, kokio amžiaus jau gali jaunimas dalyvauti?

Nėra griežtų atrankos kriterijų. Bendri kriterijai: patriotiškumas, užsidegimas, didelis noras domėtis savo šalies istorija, prisidėti prie palikimo išsaugojimo, papasakoti, perteikti savo potyrius čia Lietuvoje. Dalyvauti gali ir vyresniųjų klasių moksleiviai, riba amžiaus taip pat nėra griežtai apibrėžta, bet labiau orientuojamasi į jaunus žmones.

Ar teko išgirti nusivylimų iš dalyvių? Gal jie išsikėlė vienokius lūkesčius, o realybėje patriotiškumas dingo?

Iš tikrųjų reiktų paklausti jų pačių, ar pateisino jų lūkesčius, bet kiek esu bendravęs ar sutikęs, visi grįžta su savo mintimis. Daugelis sako, jog „pasikeičiau, kitaip pradėjau į gyvenimą žiūrėti po šios ekspedicijos". Susirenka apie penkiolika žmonių, kurie yra visiškai skirtingi charakteriais, pomėgiais, gyvenimo būdu. Yra moksleivių, ką tik baigusių universitetą, jaunų mokytojų, bet visus vienija bendras dalykas - ši idėja, tikslas. Ir per dvi savaites šie skirtingi žmones tampa puiki komanda, bendrauja ir praėjus metams, dviem po ekspedicijos.

Ar ekspedicijos metu neužplūsta dalyvių neigiamos emocijos, mintys? Juk tai Sibiras, kryžiai, kapinės, skaudūs žmonių prisiminimai?

Taip, be abejo, yra užgyvenimų tvarkant kapines, žvelgiant į tuos užrašus. Kiekvienas juos patiria savotiškai. Aplinka šiek tiek slegia, bet tai jaunų žmonių grupė, kuri nesinešioja to skausmo, bendrauja tarpusavyje, išsikalba. Kiekvieną vakarą prie laužo pasidalinama mintimis apie savo dienos įspūdžius, ką patyrėm, išgyvenom, kaip tą papasakoti ir perteikti Lietuvoje. Kartais žygiai būdavo fiziškai sunkūs, tuomet emocijos likdavo antrame plane.

Kada numatoma projekto pabaiga? Ar Sibiras neturi sienų, ribų?

Nemanau, kad reikėtų apsibrėžti projekto pabaigą. Labai svarbu mums suprasti, kad Sibire virš 800 laidojimo vietų, visas jas yra labai sudėtinga aplankyti. Lankomos tik tos vietos, kur lengvai pasiekiamos. Pabaigos neturi būti vien dėl statistikos ar 50 kapų svarbiau nei vienas, kažkur nutolęs. Visos tos vietos, istorijos labai svarbios tiek penkiasdešimt, tiek vienas kapas. Manau, neverta nusibrėžti pabaigos, kol yra norinčių ten vykti ir įamžinti amžino poilsio vietas.

Ar parvežate linkėjimų Lietuvai iš Sibiro?

Taip, be abejo, kiekvienais metais vežame palinkėjimus, surinktus Lietuvos žmonių, kurie surašomi per vykstantį „Paramos ir labdaros" koncertą ir mes nuvežam lietuviams į Sibirą, o iš jų parsivežam nuotraukas, ekspedicijos dalyvių užrašytus atsiminimus.

Parengė Dainora Narkūnienė