Dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė"

Spalio 28 d. 17.30 val. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyks nemokama dokumentinio filmo „Pasaulio virtuvė" peržiūra.

Ar Lietuva gali būti svajonių šalis?
Atsakymą į šį klausimą sužinosite pažiūrėję dokumentinį filmą "Pasaulio virtuvė" apie penkias Lietuvoje gyvenančias užsienietes: amerikietę, romę, urugvajietę, čečėnę ir jamaikietę.

Daugiau apie filmą skaitykite ČIA

 

Dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė" kviečia atverti duris ir širdis kitataučiams

Į Marijampolę atkeliauja naujas režisierės Aistės Ptakauskės dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė", kuris kviečia susipažinti su penkiomis Lietuvoje gyvenančiomis kitatautėmis moterimis, paskatinti būti atviresnius kitų kultūrų, tautybių ir rasių žmonėms. Jį bus galima pamatyti nemokamai, o paskui sudalyvauti diskusijoje su kūrėjais, viena iš filmo herojų lietuvių kilmės urugvajiete Marisa Leonavičiene ir jos sūnumi Rimu, žmogaus teisių ekspertais.

Juostos peržiūra rengiama spalio 28-ąją, antradienį, 17.30 val. A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje. Po seanso žiūrovai laukiami diskusijoje.

Vietą gyventi ne visada pasirinksi – meilė, darbas, studijos, protėvių kraujas ar net karas taip pasuka gyvenimo kelią, kad atsiduri kitoje pasaulio pusėje. Ką patiria, kaip jaučiasi ir kaip naujus namus tuomet kuria žmonės? Dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė" pasakoja apie penkias įvairiatautes moteris, kurios dėl įvairių priežasčių apsigyveno Lietuvoje.

Aktorė Alicia atkeliavo iš JAV pagal studentų mainų programą ir rado meilę, diplomatė čečėnė Aminat nebegrįžo po oficialaus vizito Vilniuje – prasidėjo Grozno šturmas. Padirbėjusi gimtojoje Jamaikoje, Afganistane ir Zambijoje, inžinierė Keisha atvyko į Lietuvą magistrantūros studijų. Urugvajietė Marisa į protėvių žemę sugrįžo kartu su keturiais vaikais. Lietuvoje gimusi Božena ne sykį turėjo nuryti karčią piliulę, nes yra romė, bet užsispyrimas neleido palūžti.

Juosta pasakoja ne tik apie sunkumus, kuriuos patiria imigrantai, bet ir kaip užsieniečiai praturtina Lietuvos visuomeninį, ekonominį bei kultūrinį gyvenimą. Kartu tai yra raginimas atkreipti lietuvių dėmesį į imigrantų teises, pasikalbėti, kas mus verčia jaustis svetimais, ir ištiesti pagalbos ranką tiems, kas šalia mūsų nesijaučia visiškai savais. „Paprastai domimės, ką užsieniečiai apie mus galvoja, o ne kaip jie pas mus jaučiasi, – sako režisierė Aistė Ptakauskė. – Turime atsidurti tų žmonių kailyje."

„Tikiuosi, kad filmas padės lietuviams atidaryti savo namų duris ir širdis žmonėms, kurie yra skirtingi, – pažymėjo filmo sukūrimą parėmusios NVO programos Lietuvoje vadovė Dovilė Šakalienė. – Globalizacijos laikais mūsų visuomenėje neišvengiamai atsiranda įvairių tautybių ir kultūrų žmonių. Jų bijome, kai nesuprantame ir nepažįstame. Geriausias vaistas nuo baimės ir neapykantos – pažinimas, o geriausia pažinti konkretų žmogų."

Užsieniečiai sudaro tik 1 proc. Lietuvos gyventojų. Šis rodiklis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje (vidurkis – 6,6 proc.), greičiausiai todėl, kad Lietuva – viena iš migrantams nepakančiausių visuomenių žemyne. Tai ypač akivaizdu moterų migrančių atveju: dauguma iš kitų šalių į Lietuvą atsikrausčiusių moterų patiria ryškią socialinę ir profesinę atskirtį – per mažai dalyvauja socialiniame gyvenime, sunkiai įsitvirtina darbo rinkoje, turi ribotą priėjimą prie integracijai būtinų priemonių (lietuvių kalbos, kompiuterinio raštingumo mokymo).

Dokumentinį filmą „Pasaulio virtuvė" šalies žiūrovams dovanoja Europos Ekonominės Erdvės NVO programa Lietuvoje.

http://www.pasauliovirtuve.eu

https://www.facebook.com/pasauliovirtuve

http://www.youtube.com/channel/UCu4u1_8H-SSAOyVT1JAOg5g