Pasaulyje yra daug paprasčiau, negu mums atrodo...

Avantiūristai, keistuoliai ir tiesiog be galo drąsūs ir žingeidūs nuotykių ieškotojai Vytaras Radzevičius ir  Martynas Starkus sausakimšoje Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje, dalijosi, kaip jie patys sako, „beprotiškomis idėjomis“.

Jų kelionės iš Vilniaus į Afriką, Taškentą, Indiją, JAV, Kiniją, Pietų Ameriką senais automobiliais paperka vietinius žmones, o jie bando likimą. „Pasitaikę pavojai yra tik kelionės druska ir tai mus užveda“, - prisipažįsta keliautojai, - pagrindinis kelionių tikslas - pažintys su žmonėmis, per kuriuos pažįstam šalį, jos istorinį ar kultūrinį paveldą“. 

„O prasidėjo visa tai labai keistai, - prasitaria Vytaras Radzevičius, - Martynui išoperavus koją, vežu namo, o jis pasakoja, kad kažkokie draugai, kažkur važiavo į Afriką, siūlo ir mums prisijungti. Iš pradžių manau, kad vis dar veikia narkozė – nesiginčiju ir nesigilinu, bet...Vieną dieną susikrovę daiktus, pavalgę rytinio omleto, tuo patys dar netikėdami, išvažiuojame su V. Radzevičiaus labai geru, beveik nauju, 1986 metų mersedesu į Afriką“,- juokaudamas papildo Martynas. 

Paskatinti vieno brito idėjų, kuris nusipirkęs seną žiguliuką iš Anglijos nuvažiuoja iki Talino, ten pardavęs mašiną ir įsigijęs bilietą grįžta atgal. „Užvesti“ tokių kelionių magija, Vytaras, Martynas ir Viktoras Diawara iš grupės „Skamp“, kaip jie patys sako: „pasirinkę kaip iššūkį, alternatyvą labai brangiam, prašmatniam raliui, kuris vyko tuo metu Afrikoje „Paryžius - Dakaras“, su vos važiuojančiu automobiliu, kuris genda, gali net sulūžti, kertam dalį Sacharos, smagiai leidžiam laiką, pasiekiam savo tikslus. Afrika - pirmasis mūsų bandymas, iššūkis. Tada susukę filmą („Afrika. Lt“), kuris sulaukia didžiulio populiarumo, pamatom, kad ką mes darom, gali būti įdomu ne tik mums, bet ir kitiems, čia gyvenantiems“. 
Po Afrikos sekė kelionė „Šilko keliu“ su dar senesniu, už 300 litų, supuvusiu, kaimynų džiaugsmui, iš vieno kiemo išvarytu mersedesu. Nukeliauja iki pat Taškento, kerta visą Europą, Turkiją, Iraną, Turkmėniją ir Uzbekijoj pardavę automobilį vėl grįžta namo. „Pasirinkom tokį kelią, kadangi iš Lietuvos išvažiuoti bet kur nėra jau taip ir paprasta, o, be to, Turkmėnijoje Vytaras tarnavo,- pasakoja M. Starkus, - ir kada vietiniams tai pasakydavom, atsiverdavo didžiulės galimybės, tapdavom draugais, kviesdavo arbatos, neimdavo net baudų už, neva, greičio viršijimą. Kaip pasakoja Vytaras: „Važiuojam Karakumų dykuma, o ten iššoka milicija, nustebusi, kad išvis čia yra judėjimas ir sako: „Tai ką baudą mokėsim?“, - „Už ką pareigūne?“ ,- „Šviesoforą pravažiavot“,- išgirstame atsakymą, bet tu supratęs, kad turi žaisti pagal jų taisykles, atsisuki atgal, matai tik dykumą ir sakai: „Aha, tiksliai, pravažiavom“, - anekdotiška istorija baigia šią kelionę žurnalistai. Anot jų, tokios kelionės mokina tolerancijos, kantrybės, suvoki, kad esi tik kruopelytė visame pasaulyje. Žmonės labai vertina nuoširdumą ir pagarbą. Kur bebūtume, teigia keliautojai, domimės tuo kraštu, esame laimingi ten viešėdami. 
Toliau skrenda į Indiją. Po Indijos maršrutas į JAV, dar senesniu 1974 m., bet pačiu patogiausiu iš turėtų automobiliu. „Ir čia pamatom Ameriką ne tik perpildytą greito maisto restoranais, dangoraižis, „Laisvės“ statulą, bet sutinkam iš tiesų labai draugiškus žmones, „nerealią“ gamtą“,- pastebi M. Starkus. 
Kinija labiausiai įsimena kulinarine kelione. „Ten paragavom tokių valgių, kurių gyvenime dar ar paragausime“,- svarsto Vytaras, - pradedant skorpionais, lervom ir baigiant asilo mėsa“. Ir kinų patarlė, kad „jie valgo viską, kas turi keturias kojas, išskyrus stalą ir kėdę“, tikrai tinka. 
Paskutinė kelionė Pietų Amerikoje buvusi pati ilgiausia, bet ypač nustebinusi gamta. „Ir kas keisčiausia, kad kuo arčiau pietų, tuo darėsi šalčiau. Todėl sugalvojome naują terminą „atpietu“ (kaip „atšiauru“)“,- prisimena žurnalistai, pabuvoję 900 km nuo Antarktidos. 
„Kelionė yra katorga, didžiausias džiaugsmas - viską prisiminti. Kiekvienos kelionės pabaigoje sau pasižadame, kad tai paskutinė kelionė, bet... „vėl išvarom, tik jau paskutinį kartą...“,- prajuokina skaitytojus vakaro pabaigoje žurnalistai Vytaras ir Martynas, prasitarę apie naujai suplanuotą kelionę jau šių metų kovo pradžioje. 

Dainora Narkūnienė