Interviu „Ką jaunam žmogui reiškia knyga"

Gabija Baniulytė - mergina, kuri visada turės rekomendaciją, kokią knygą skaityti. Ji mokosi Adolfo Šapokos gimnazijoje, vienuoliktoje klasėje, o laisvalaikiu užsiima piešimu, kompiuteriniais žaidimais, tačiau ramybės ir atsipalaidavimo jai vis dėlto  suteikia knygų skaitymas.

Apie skaitymą ir knygas gimnazistę kalbina bibliotekos savanorė Revita Rudokaitė.

Gabija, ką tavo gyvenime reiškia knyga?

Mano gyvenime knygos turi ypatingą vietą: man tai - ištrūkimas iš realybės, atsiribojimas nuo įvairių problemų, tai ir mokomoji medžiaga, kaskart vis labiau ir labiau papildanti mano žinių, ir teksto suvokimo ratą.

Kaip knygų skaitymas tapo pomėgiu?

Nuo pat vaikystės domėjausi knygomis. Pirmiausia sudomino mane knygų piešinukai, iliustracijos nuotraukos. Nors ir nemokėdavau skaityti, visada norėdavau jas visas „perskaityti". Tapus paaugle, mane suintrintrigavo psichologinių knygų turinys, kuris ir privedė mane prie pastovaus knygų skaitymo.

Kokios knygos tau labiausiai patinka?

Mane domina detektyviniai trileriai ir psichologinės knygos, nes jos man leidžia pasinerti į žmogų, jo veiksmus, emocinį intelektą, gyvenimo prasmę bei protą.

Jeigu pačiai tektų rašyti knygą, apie ką ji būtų?

Visada pagalvodama apie šį klausimą sudvejoju, galbūt, todėl, kad neturiu ir niekada neturėjau tikslaus atsakymo. Aš nuoširdžiai manau, jeigu man tektų rašyti knygą, tai būtų apie beprasmybės ir nužmogėjimo ieškojimus.

Kaip manai, kodėl jaunuoliai šiais laikais mieliau renkasi žiūrėti filmus, nei skaityti knygas?

Na, juk filmų žiūrėjimas yra lengviau ir paprasčiau! Visų pirma, žmonėms nereikia įjungti savo vaizduotės, skaityti ilgus ir nuobodžius tekstus, gilintis į sakinius ir temas juose. Visų antra, pasaulyje visada buvo ir bus individų, turinčių sunkumų skaityti, negalinčių susikaupti, nerandančių tylios aplinkos ar greitai pamirštančių tą, ką vos ką tik perskaitė.

Mokaisi gimnazijoje, ar skaitai kūrinius iš privalomo literatūros sąrašo?

Esu perskaičiusi tik kelis privalomus kūrinius iš vienuoliktos klasės literatūros sąrašo. Galiu pasakyti tik tai, jog skaitant įvairių kūrinių tekstus klasėje ar girdint nuomones iš aplinkinių žmonių, kai kurios knygos mane išties sudomina, tačiau retai prisiverčiu perskaityti.

Kokią knygą rekomenduotum savo bendraamžiui?

Šiais metais perskaičiau paauglių tarpe labai populiarią knygą „Netekęs teisės būti žmogumi" ir galiu teigti, jog tai tapo viena iš mėgstamiausių mano skaitytų knygų. Nors knygoje ir yra liečiamos labai sunkios ir žeidžiančios temos, manau jog ją reikia perskaityti kiekvienam paaugliui, keliaujančiam per sunkius gyvenimo etapus, stresą, beprasmybę. Tačiau turiu perspėti, jog ši knyga nėra guodžianti ar raminanti, ji atskleidžia gyvenimą pro stipriai kenčiančio ir pasidavusio žmogaus prizmę. Rekomenduoju.

Dėkojame Gabijai Baniulytei už pokalbį!