Kartų tiltas: junkimės kurti kartu

Neretai skirtingų kartų mokymasis kartu yra nuvertinamas. Šis mokymosi būdas negali būti prilyginamas formaliajam švietimui, bet patirtys ir žinios, kurias gali gauti asmenys dalyvaudami tokio tipo užsiėmimuose, yra lyg unikalus paveikslas. Kiekviena patirtis yra nepakartojama, išgirstos istorijos yra asmeniškos, o patarimai ir pagalba užtikrinta. Kaip galima paskatinti skirtingų kartų mokymąsi kartu?

To dvi Utenos trečio amžiaus universiteto savanorės mokėsi Slovėnijoje, kur dalyvavo „Erasmus+" starteginių partnerysčių suaugusiųjų švietimo srityje projekto „Kartų tiltas: junkimės kurti kartu" (Intergenerational Bridge: Connect to Create) susitikime. Projektą koordinuoja Italijos organizacija „EduVita", o jo partneriai veikia įvairiose Europos šalyse – Slovėnijoje, Lenkijoje, Turkijoje bei Čekijoje.

Susitikimas vyko Ljudska univerza Jesenice – trečiojo amžiaus universitete. Tai viešoji švietimo įstaiga, kuri buvo įkurta 1959 metais siekiant suteikti galimybę suaugusiems piliečiams mokytis ir tobulinti jau turimas žinias. Įstaiga pasižymi įdomiais ir patraukliais mokymo metodais ir mokymo programomis bei itin kvalifikuotais mentoriais ir dėstytojais, kurie kuria draugišką ir modernią mokymosi aplinką.

Projekte dalyvavę suaugusiųjų mokytojai turėjo puikią galimybę pasidalinti savomis, bei pasimokyti iš kitų šalių gerųjų patirčių.

Mokymai prasidėjo kuriant koliažus iš laikraščių iškarpų. Tai įdomi veikla, kurios metu skirtingų kartų žmonės gali ir yra skatinami susipažinti. Kiekvieno sukurtas koliažas buvo unikalus. Toks žmonių susipažinimo būdas ne tik lavina kūrybiškumą, bet ir suartina dalyvius, nes visi pasidalina savo istorijomis bei priemonėmis joms vizualizuoti. Kiek vėliau buvo aptartos turizmo idėjos, kurios gali  sutelkti įvairių kartų žmones mokytis kartu. Priimančio švietimo centro darbuotojai pristatė populiariausius turistinius traukos objektus ir savo patirtį organizuojant edukacinių kelionių maršrutus.  Slovėnijoje gausu atvykusių imigrantų, kurie persikėlė, gyvena ir dirba šioje šalyje, todėl projekto dalyviai turėjo progą išgirsti ne tik apie skirtingų kartų, bet ir apie skirtingų tautų bendradarbiavimą. To pavyzdžiu tapo vėlyvieji tarpkultūriniai pusryčiai, kurių metu buvo  ne tik ragaujama, bet ir bendraujama. Po ypatingų pusryčių sekė suaugusiųjų mokymo eksperto Aleksander Kobylarek iš Lenkijos paskaita apie skirtingų kartų mokymosi kartu ypatumus, dalyviai diskutavo, dalinosi savo šalių gerosiomis patirtimis. Utenos Trečio amžiaus universiteto savanorės pristatė tris universiteto vykdomas veiklas: e. skautų konsultacijas senjorams, interaktyvų žaidimą „Pažink Uteną" ir vyresnio amžiaus žmonių naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais įgūdžių ugdymą kuriant komiksus.

Kiti dalyviai taip pat kalbėjo apie savąsias patirtis. Slovėnijos atstovai parodė ir leido išbandyti įdomią veiklą paremtą domino efektu: iš įvairių objektų, daiktų, namuose nebenaudojamų medžiagų sukuriama konstrukcija, kurioje kamuoliukas keliauja per suformuotą kelią. Šio užsiėmimo metu tobulinami motoriniai įgūdžiai, loginis mąstymas, skatinamas skirtingų kartų bendradarbiavimas ir dalinimasis žiniomis.

Mokymų dalyviai daug išmoko, išgirdo puikių paskaitų ir patarimų, taip pat turėjo galimybę pamatyti pačias gražiausias Slovėnijos vietas. Viena populiariausių – Bledo miestelis. Jis įsikūręs šiaurinėje Slovėnijoje, Krajinos regione, Julijos Alpėse. Vietovė žymi garsiu kalnų ežeru, kurį buvo įdomu pamatyti ir netgi apeiti. Ežero viduryje skaidrus mėlynas vanduo supa Bledo salą (Blejski otok) – vienintelę šalyje natūraliai susidariusią salą. Saloje yra Marijos ėmimo į dangų bažnyčia (Cerkev Marijinega vnebovzetja), pastatyta XVII a. pabaigoje, išdekoruota gotikinėmis freskomis, turtinga barokiniu inventoriumi. Bažnyčios bokštas iškilęs į 52 m aukštį, į jo viršų veda 99 laiptai. Vietiniai pasakoja, kad vestuvių metu jaunieji turi nuplaukti į salą ir jaunikiui privalu užnešti savo nuotaką į viršų. Vieta populiari ne tik tarp besituokiančių, legenda sako, jog norintys surasti savo gyvenimo meilę privalo užlipti iki pat bokšto viršaus ir paskambinti varpu. Renginio organizatorės pasakojo, kad ežeras populiarus tarp sportininkų, profesionalių irkluotojų, nes yra tinkamas treniruotėms.

Mokymai Slovėnijoje baigėsi dalyvių diskusija apibendrinant tai, ko išmokta, aptariant įgytas kompetencijas ir tai, kaip jas pritaikyti savosiose įstaigose.

Kiekvienos šalies pristatyti mokymo būdai ir praktikos buvo skirtingi. Utenos trečiojo amžiaus savanorės atrado idėjų, kurias artimiausioje ateityje įgyvendins.

              


Parengė Beatričė Navarskaitė