Savanorišką veiklą bibliotekoje baigė Lėja Šapolaitė

2021 m. vasario mėnesį Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje savo 6 mėnesių savanorystės kelią pradėjo aktyvi, jauna ir kupina idėjų savanorė – Lėja Šapolaitė.

Lėja šiuo metu mokosi Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje, savanorystę pradėjo 11 klasėje sužinojusi apie jaunimo savanorišką tarnybą „Ne imti, bet duoti". Tai organizacija, kuri rengia darbą su jaunimu, savanorišką veiklą ir savanorių ugdymo(si) procesą Vilniaus, Kauno, Utenos apskrities regionuose. Per 6 savo savanorystės mėnesius Lėja prisidėjo prie bibliotekos veiklos, padėjo organizuoti ir vykdyti renginius, kūrė plakatus, atkūrė ir kuravo bibliotekos Instagram paskyrą @utenos_biblioteka. Kartu su Europe Direct Utena Lithuania ir Utenos jaunimo informacijos centru surengė debatus „Kaip uždegti žalią šviesą tvarumo link?", bei pristatė interaktyvią floristinę parodą „Europos dienos furšetas prie žaliojo stalo".

Paprašėme Lėjos papasakoti apie savo savanorystės kelią, kodėl pasirinko būtent Utenos A. ir M. Miškinių viešąją biblioteką, kaip vertina savo savanorystės patirtį ir kokią naudą išsineša po šių 6 mėnesių.

„Mano savanorystės kelias prasidėjo nuo mažų dienų, jau kai buvau maža mergaitė pastebėjau koks geras jausmas apglėbia širdį kam nors padėjus. Rimčiau pradėjau žiūrėti į savanorystę, kai man suėjo 13m, kai į mokyklas vaikščiojo miesto organizacijų atstovai ir pristatinėjo savo veiklas, deja, tuo metu man labiausiai patikusi organizacija priiminėjo savanorius tik nuo 14 metų. Juokingai skambės, tačiau tie metai man atrodė, kaip amžinybė, kaip bebūtų keista laukiau netgi du metus ir tik tada užsiregistravau į Utenos visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungą „Apskritas Stalas". Ten po truputėlį augau, mokiausi, stengiausi padėti, tačiau ir ten išaušo akimirka, kai mano valdybos kadencija baigėsi. Atėjo 11 klasė ir supratau, kad ten mano savanorystė baigta. Supratau, kad reikia galvoti apie ateitį bei kaip ją lengviau pasiekti. Visą gyvenimą sukosi mintys tik apie mediciną, odontologiją ir genetiką ir visiems yra žinoma, kad ten patekti nėra lengva. Kalbėjau su draugais, šeima, artimaisiais ir jie mane baugino, kaip bus sunku. Pagalbos nelabai sulaukiau iki tol kol sužinojau apie jaunimo savanorišką tarnybą „Ne imti, bet duoti", kuri po 6 mėnesių savanorystės skiria 0,25 stojamojo balo. Nieko negalvojus užsiregistravau ir vėl tęsiau savo savanorystės kelią. Dažnai žmonės klausia, kodėl pasirinkau savanoriauti bibliotekoje. Mane, asmeniškai biblioteka visuomet žavėjo tiek savo vidumi, tiek išore, visomis prasmėmis. Myliu knygas, žinojau, kad mūsų miesto biblioteka yra labai aktyvi ir ten visą laiką, vienas po kito vyksta renginiai. Tad nuėjau ten, kur galvojau, kad jausiuosi kaip namie, kur gera. Iš tiesų, savanorystės pradžia buvo tikras iššūkis, teko savanoriauti nuotoliniu būdu, bet viskas įmanoma. Teko daryti daug dalykų: Ruošti nuotolines parodas, imti interviu, organizuoti įvairius renginius, padėti vaikų stovyklėlėse, maketuoti plakatus ir t.t. Pabaigusi savanorystę bibliotekoje džiaugiuosi ne tik, kad gavau 0,25 stojamojo balo, džiaugiausi, kad gerai praleidau laiką, susipažinau su nuostabiais žmonėmis, o svarbiausia, kad jaučiausi reikalinga ir galėjau padėti."

Utenos A. ir M. Miškinių biblioteka džiaugiasi galėjusi prisidėti prie Lėjos savanorystės kelionės, linkime jai sėkmės siekiant savo svajonių!

Jaunimo savanoriška tarnyba (toliau - JST) – tai intensyvi ilgalaikės savanorystės programa jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 metų. JST programa suteikia galimybių atrasti patinkančią veiklos kryptį, taip pat geriau pažinti save, ugdyti bendrąsias kompetencijas ir stiprinti pasitikėjimą savimi.

Parengė Beatričė Navarskaitė