Šimtmečio Lietuva dainoje

2018- ieji metai Lietuvos istorijoje liks pažymėti  kaip Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai.  Minėdama šią sukaktį mūsų šalis visus metus švenčia savo laisvę, nepriklausomybę, gyvenimą.

Spalio mėnesio paskutinį šeštadienį  A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka uteniškius ir miesto  svečius pakvietė  į dainų popietę „Šimtmečio Lietuva dainoje“. Kodėl dainų popietė? Todėl, kad daina - mūsų istorijos, tautos, kasdienybės metraštininkė. Jeigu vartytume dainynų puslapius, ką rastume? Išjaustą, apdainuotą džiaugsmą ir vargą, kančių ir kovų prisiminimus. Rastume apdainuotą tėvynės grožį ir meilę jai bei artimui. Be dainos negali apseiti nė viena gyvuojanti tauta.

Dainų popietės metu renginio vedėjos susirinkusius kvietė atversti keletą Lietuvos istorijos puslapių ir į juos pažvelgti kartu su daina. Kvietė apie savo kraštą kalbėti didžių dainių lūpomis. Vieni iš jų poetai  Maironis, J. Marcinkevičius. Neveltui šių rašytojų prieš dešimtmečius surimuotos eilutės: „Lietuva brangi“, „Lietuva“, „Laisvė“... pavirto dainomis, kurias žinome kiekvienas.

Dainų popietės „Šimtmečio Lietuva dainoje“  metu, kartu su dalyvaujančiais kolektyvais, žiūrovais, dainos ritmu iškalbėjome partizaninio pasipriešinimo, tremties,  sovietinio, Lietuvos atgimimo, dabarties etapus.  Vieningai skambėjo dainos:  „Oi neverk, motušėle“, „Jei ne auksinės vasaros“, „Dalužė“, „Mano kraštas“ ir kitos.

Dėkojame už šios iniciatyvos palaikymą kolektyvams: chorui „Ut-Re-Mio“ (vad. V. Šeduikienė), liaudiškos muzikos kapelai „Seliavytei“ (vad. A. Dikmonienė), moterų chorui „Sėlija“ (akomponiatorė G. Katinienė), folkloro grupei „Seklytėla“ (vad. D. Magylienė ir R. Mažeika), ansambliui „Sudeikiečių gaida“ (vad. A. Misiukaitė), gimnazistei Tilijai Kazickaitei.

Linkime, kad ir po šimto metų ir vėliau Lietuva išliktų. Ne tik žemė, vardas, bet ir mes- žmonės, mūsų kalba ir tradicijos. Kad skambėtų lietuviškos dainos.

Bibliotekininkė Jurgita Gudelienė