Susitikimas su keliautoju Vladu Vitkausku

2018 m. spalio 17 d. 17 val. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos (Maironio g. 12) konferencijų salėje įvyks susitikimas su keliautoju, alpinistu ir fotomenininku Vladu Vitkausku. Bus eksponuojamos unikalios žygių relikvijos, fotonuotraukos, filmuota medžiaga.

Muzikuos Utenos meno mokyklos fleitos klasės mokiniai.

Renginį organizuoja: Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, VšĮ „Atvertos langinės.

~~~~

VLADAS VITKAUSKAS gimė 1953 m. gegužę – tą patį mėnesį, kai seras Edmundas Hilaris, tada buvęs bitininkas, ir šerpas Tensingas Norgėjus pirmieji pasaulyje įkopė į aukščiausio Žemės kalno – Everesto (8848 m) – viršūnę. 1993 m. gegužės 10 d. V. Vitkauskas pirmasis iš Baltijos valstybių įkopė į Everesto viršūnę. Pats organizavo savo kelionę prie Everesto, formaliai įsiregistravęs Nepalo ekspedicijos fotografu. Įkopė ir pirmasis pasaulyje iškėlė tą pačią nacionalinę vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse: Everesto  (8848 m) – Eurazijoje, Makinlio  (6194 m, 1994.06.12) – Š. Amerikoje, Aliaskoje; Vinsono (4897 m, 1994.12.05) – Antarktidoje; Kilimandžaro (5895 m, 1995.02.05) – Afrikoje; Kosciuškos (2228 m, 1995.11.02) – Australijoje; Akonkagvos (6959 m, 1996.02.25) – P. Amerikoje; Elbruso (5642 m, 1993.08.04) ir Monblano (4807 m, 1995.07.16) – Kaukazo bei Alpių kalnuose.  Į Everesto, Makinlio, Akonkagvos viršūnes kopė vienas. Organizavo pirmąsias lietuvių ekspedicines keliones į Makinlio, Kilimandžaro, Monblano viršūnes.

Keliavo ir organizavo sudėtingus sportinius kalnų žygius Tian Šanyje, Kaukaze, Altajuje, Sajanuose, Pamyre; su slidėmis – Chibinuose, Poliariniame Urale, į Beringo sąsiaurį ir kt. Įkopė į beveik visas aukščiausias buvusios Sovietų Sąjungos viršukalnes: Korženevskajos (7105 m) ir Komunizmo (nuo 1998 – Ismailo Samani; 7495 m) – 1989; Lenino (nuo 2006 – Avicenos; 7134 m) ir Chan Tengrio  (6995 m) – 1990.

Organizavo kultūrinę mokslinę ekspediciją „Ignotui Domeikai – 200" į Čilę  ir Andų kalnynus (2002), įkopė į aukščiausią Domeikos vardo kalnagūbrio viršūnę Donja Ines (5075 m) ir aukščiausią Žemės ugnikalnį Ochos del Salado (6893 m). Surengė pirmąją lietuvių ekspediciją „Baltistanas 2004" į Karakorumo, Himalajų ir Hindukušo kalnynų rajonus Pakistane.

Parengė ir išleido fotografijų kalendorių „Everestas '94" (1993), fotoalbumą „Aukščiau pasaulio viršukalnių / Above the Peaks of the World" (1998), knygą „Everestas – manoji lemtis" (2002). 57 fotoparodų ekspozicijų autorius, fotografijos konkursų World Wide Tour Photo '99 ir „Gyvos Žemės mintys" (2003) prizininkas. Fotografijos parodų Nacionalinėje galerijoje (1998), Lietuvos nacionaliniame muziejuje (2002), UNESCO būstinėje Paryžiuje (2002) ir kt. dalyvis, Chandra Samsher's Palace Kathmandu (Nepalas) – autorius. Lietuvos fotomeninkų sąjungos narys (1997), meno kūrėjas (2005). Dokumentinių videofilmų „Baltistanas 2004", „Nuo Santjago iki Araukanijos", „Lietuvos vėliavos skrydis per Lietuvą", „Atakama – Bolivija"  autorius. Absoliutaus Lietuvos aukščio rekordo (10 064 m, 2006.11.27), skrydžio nuotolio ir trukmės rekordų (2007.03.07) karšto oro balionu dalyvis. Aukščiausio Lietuvos kalno Aukštojo įteisinimo ir sutvarkymo iniciatyvinės grupės steigėjas, veiklos koordinatorius. Lietuvos alpinizmo asociacijos steigėjas ir pirmas prezidentas (1996 – 1999).  Natūralios sveikatos centro „Naturavita" steigėjas ir vadovas. Lietuvos keliautojų sąjungos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (1996-2016), Žemaičių kultūros, Čiurlionio, Vydūno draugijų, Tautos namų santaros tarybos, žurnalo „Santara" konsultacinės kolegijos narys. Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narys. Daugelio seminarų, kursų, paskaitų, susitikimų su visuomene rengėjas ir lektorius.

V. Vitkauskas - pirmasis alpinistas, apdovanotas tarptautinio Fair Play komiteto Garbės diplomu (1997) už dalyvavimą gelbėjant ir pargabenant žuvusios Nepalo moterų ekspedicijos vadovės kūną nuo Everesto.

Raseinių garbės pilietis.