Rūta Mikulėnaitė – Jonuškienė: „šiandien esu pažeidžiama kaip vaikiška mozaika"

„Kai mane kas nors pavadina poete, tai man per skambiai atrodo. Nėra man didžiausias rūpestis rašyti eilėraščius, bet kartais, kaip aš sakau, būna kažkoks nesveikas apsėdimas", -  nuoširdžiai pradeda savo kūrybos vakarą „Apleistoj širdies saloj..." poetė Rūta Mikulėnaitė – Jonuškienė.

Susitikti su autore, pasiklausyti jos eilių ir pabūti kartu susirinko gausus būrys kūrybos gerbėjų. Pati Rūta tiek eilėmis, tiek mintimis dalinosi apie išėjusius artimus žmones, namus, tėviškę, emigraciją, kūrybą bei jausmus. „Atsiprašau, bet šiandien esu pati sau labai pažeidžiama kaip vaikiška mozaika, kai būna pamestos kelios dalys, ir negaliu savęs surinkti", - visą vakarą atviravo bei kūryba dalinosi poetė. Taip pat ji dėkojo savo bičiuliams už tikrą sielos, muzikos, poezijos bei, anot jos pačios, rudens gėrybių ir pyragų puotą.

Jau daugiau nei dešimt metų autorė gyvena ir dirba Škotijoje, Glazge, bet dažnai sugrįžta į Lietuvą, į Utena, dalyvauja įvairiuose poezijos festivaliuose, skaito savo kūrybą ir artimų draugų būry. Rūta Mikulėnaitė – Jonuškienė yra išleidusi keturias poezijos knygas: „Smilgos paukštis", „Žalčio sesuo", „Takažolės laiškai", „Papartynų aitvaras".

Tarp gausiai susirinkusių svečių renginyje dalyvavo ir poetę sveikino Utenos meras Alvydas Katinas, prof. Arvydas Šaltenis, kūrybos bičiuliai, šeiminykščiai. Vakaro metu poetę kalbino rašytojas, mokytojas Stepas Eitminavičius, muzikinius kūrinius dovanojo Audronė Misiukaitė, Renata Buzėnaitė ir Leonas Rutkauskas.

Parengė Dainora Narkūnienė