Jautrus ir atviras vakaras su R. Šarknicko istorija

Teatro ir kino aktorius, režisierius, Seimo narys Robertas Šarknickas penktadienio popietę bibliotekoje pristatė savo pirmąją knygą „Šarkos sielos šauksmas", kurioje pasakoja apie tai, ką jis išgyveno augęs vaikų namuose.

„Aš visada norėjau grįžti pas savo alkoholikus tėvus", - pradėjo savo istoriją autorius. „Šarkos sielos šauksmas" - autobiografinis pasakojimas apie berniuką, kuris keliauja per internatus ir globėjų namus, nuolat patiria nepasotinamą artumo ir švelnumo ilgesį. Vėliau apie bręstantį paauglį, jaunuolį, kuris mokosi gyventi, išgyventi, mylėti ir nuolat svajoja apie susitikimą su mama, saugo ir bučiuoja sesers laišką.

„Knygą rašiau dvejus metus, - sako autorius. Dukros pastebėjo, kad man bėgdavo ašaros, todėl nusprendžiau rašyti naktimis". Jautriai ir atvirai svečias veda savo istorijos keliu: kaip sutikti žmonės turėjo įtakos savęs pažinimui, gyvenimo pasirinkimui, ką davė nuolatinis švelnumo ir meilės ilgesys, kaip nepalaužė smurtas, pažeminimai, netgi alkis, ir kodėl dabar dėkoja gyvenimui: „kai dukrai buvo ketveri, ji man pasakė, kad aš esu ne tik tėtis, bet mirtis ir gyvenimas. Tada aš apkabinau ją ir pagalvojau: gal turėjau tiek daug nueiti, kad išgirsčiau tuos stebuklingus žodžius. Ir negaila, kad nutiko visko tiek daug. Aš dėkoju gyvenimui.  Dėkoju jums, kad leidote mano šarkai skirti į svetimą kiemą, nutūpti ant sūpynių ir pasisupti šilumoje".

„Aš turiu du sparnus, šarka turi dvi spalvas – juoda ir balta. Nors mes spalvų neturėjome, bet mes vis dar turime širdį – tikėkit mumis – mes irgi esame žmonės ir norime jais būti ir toliau. Aš apkabinu jus visus dviem sparnais, kad pakvietėte į savo laimingą miestą", - atsisveikindamas kartojo Robertas Šarknickas, sugraudinęs ne vieną uteniškį, kurie po renginio stojo į eilę ir autografui gauti.

parengė Dainora Narkūnienė