Jautrus ir nuoširdus vakaras Kaziui Bradūnui

Lapkričio 16 d. bibliotekoje vyko  Atminties vakaras „Sutelktinės... visi čia esame iš grumsto ir iš dvasios...", skirtas poeto Kazio Bradūno 100-sioms gimimo metinėms, kuriame dalyvavo poeto dukra antropologė, etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, eiles skaitė aktorius Andrius Bialobžeskis.

Minint poeto, redaktoriaus, žemininko Kazio Bradūno 100–ąsias gimimo metines, Seimas 2017 metus paskelbė poeto Kazio Bradūno metais.

K. Bradūnas yra vienas iš keturių didžiųjų poetų šalia Vytauto Mačernio, Alfonso  Nykos - Niliūno ir Henriko Nagio. Poetas priklausė žemininkų lankininkų kartai. Ryšys su gamta, žeme, ūkio darbais, lietuviškuoju kaimu – pagrindiniai kūrybos  bruožai, kuriuos papildo tėvynės ilgesys, tremtinio dalia.

Gimęs 1917 metais Kiršuose, Vilkaviškio apskrityje, Kazys Bradūnas baigė humanitarinius mokslus Vilniaus universitete. Nuo 1944 iki 1992 gyveno Vakaruose – Vokietijoje, vėliau – Čikagoje, JAV. Būdamas vienas aktyviausių kultūrininkų išeivijoje, jis redagavo žurnalą ,,Aidai" (1945–1948), poezijos antologiją ,,Žemė" (1951), buvo žurnalo ,,Literatūros lankai" redaktorius (1952–1959), redagavo ,,Draugo" kultūros priedą (1961–1981), parengė V. Mačernio eilėraščių rinkinį ,,Poezija" (1961), knygą ,,Lietuvių literatūra svetur" 1945–1967 (1968), antologiją ‚,Lietuvių poezija išeivijoje" (1971) ir kt. Grįžęs į Lietuvą gyveno Vilniuje, 1992 metais apdovanotas Nacionaline literatūros ir meno premija, 1994 metais – Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.

Išeivijoje išleido penkiolika poezijos knygų ir rinkinių, Lietuvoje – dvi knygas ir dvi rinktines, daug kūrinių išversta į anglų, vokiečių, lenkų kalbas.

Vakaro metu Kazio Bradūno eiles skaitė aktorius Andrius Bialobžeskis. Nuoširdumo ir jautrumo vakarui suteikė poeto dukra, kuri dalijosi prisiminimais apie K. Bradūną: jo darbštumą ir atsakomybę, emigranto dalią, rūpinimąsi vaikais, kiekvieno žmogaus vertinimą, įdiegtą istorijos suvokimą, spaudos reikšmę  ir visą kultūrinį kraitį, kurį perdavė tėvelis. „O grįžimas į Lietuvą buvo tokia svajonė, kuri manė, jog niekada neišsipildys",- pasakojo E. Bradūnaitė . -  Buvo ištikimas savo Dievui, žemei, kalbai ir kultūrai".

Parengė Dainora Narkūnienė