Filmas „Aš už tave pakalbėsiu" atvyko ir į Uteną

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje režisūrą baigusi Virginija Vareikytė, nuolat besiblaškanti tarp Lietuvos ir Italijos, į Utenos biblioteką atvežė ir pristatė jos ir italų režisieriaus Maxi Dejoie filmą „Aš už tave pakalbėsiu".

Tai dokumentinis filmas, kuriame pirmą kartą pasakojama disidentų ir KGB darbuotojų lūpomis paskutinio sovietinio dešimtmečio KGB istorija Lietuvoje.

Paklausta, kaip pasirinko tokią temą ir kas inspiravo kurti filmą, režisierė Virginija pasakoja, jog „temą pasirinkau ne aš. Idėja kurti filmą kilo režisieriui iš Italijos Maxi. Kai jis buvo atvykęs į Lietuvą, aš jį nusivedžiau į KGB muziejų, jam labai patiko ir vėliau parašė man, ar galime sukurti filmą apie tai. Ir mes pradėjome dirbti: ieškoti istorijų, personažų, susivokti, kas čia galėtų būti. Supratome, jog nėra reikalo filme pasakoti faktinės istorijos, nes yra nemažai žmonių, kurie atsimena, gali papasakoti daug atsiminimų iš savo požiūrio taško – mums pasirodė labai vertinga ir įdomu, nes kiekvienas tą istoriją pasakoja savaip. Filmas tapo ne apie pačią istoriją, o kaip mes ją atsimename ir kokį poveikį ji paliko, net kaip tie žmonės pasikeitė dėl tos praeities ir istorijos".

Režisierė labai džiaugiasi, jog filmas sukėlė vienokias ar kitokias kalbas bei diskusijas, vadinasi jis aktualus, nors ir kiekvieną palietė skirtingai. „Kam patiko filmas, tai jie matė kažką naujo, juos nustebino susitikimas tarp tardytojo ir tardomojo, nors man asmeniškai jis buvo labai svarbus, bet aš negalvojau, kad jis gali sukelti tokią reakciją. Tiems, kuriems nepatiko, nepatiko labai iš esmės – jie reikšdavo savo nepasitenkinimą filmu ir tą darydavo labai susijaudinę, - vadinasi, užkabino kažkokias emocijas, kurios slypėjo. Aš manau, reakcijos į filmą yra su pridėtine verte. Gal jis nesukeltų tokių didelių audrų, bet mes kalbame apie aktualią temą. Daug žmonių yra nukentėjusių – tai atvėrė didelę žaizdą ir žmonės turėjo progą išsikalbėti – tai labai svarbu, šito aš tikrai nesitikėjau", - pasakoja režisierė Virginija Vareikytė.

Filmas apkeliavęs ne tik Lietuvos kino sales, bet aplankė ir dešimtis tarptautinių festivalių: dalyvavo svarbiuose kino renginiuose kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose vykstančiame ,,Full Frame" festivalyje ar svarbiausiame Rumunijoje tarptautiniame Transilvanijos kino festivalyje. Viena džiaugsmingiausių akimirkų – jau antras specialusis filmo prizas Italijoje, kurį šį kartą įteikė tarptautinio Ischia kino festivalio žiuri. Filmas buvo rodytas Graikijoje, dokumentinių filmų festivalio ,,Aegean Doc" konkursinėje programoje, Meksike, Norvegijoje. Lietuvoje „Sidabrinės gervės" apdovanojimas už geriausią ilgametražį dokumentinį kino filmą.

Parengė Dainora Narkūnienė