Boguslavas Gruževskis: „Klausimas platus kaip jūra...“

Gruodžio 13 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje lankėsi Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius profesorius, Europos Komisijos ekspertas užimtumo ir darbo rinkos politikos klausimais Boguslavas Gruževskis.

Po renginio su juo kalbėjomės apie naująjį Lietuvos Respublikos darbo kodekso projektą ir kaip jis atrodo Europos sąjungos kontekste.

Kaip Jūs vertinate naująjį Darbo kodekso projektą?

Klausimas platus kaip jūra, nežinau, kaip trumpai galėčiau jums atsakyti. Reikia išskirti tris punktus, kad aiškiai suvoktų kiekvienas. Pirmiausia - gamybinis būtinumas didinti darbo santykių lankstumą. Taip, kaip yra šiandien, tokios aukštos garantijos darbo vietai neatitinka realiai besiklostančių ekonominių sąlygų. Konkurencija, ekonomikos globalizacija ir realiai darbdavys (didesnis ar mažesnis) nėra užtikrintas nei užsakymo, nei savo funkcionavimo stabilumu. Todėl būtina didinti darbo santykių lankstumą, - tai yra pirmas punktas. Antras punktas - darbo kodeksas turi turėti ne tik bendrą teorinės išraiškos turinį, bet turi būti maksimaliai suderintas su Lietuvos darbuotojų ir darbdavių interesais. Trečias punktas – neturi skandinti socialinio saugumo ir gyvenimo lygio. Trys punktai. Dabar žiūrime į tą produktą, kurį turime Lietuvoje šiandien, dėl kurio faktiškai bus balsuojama: ar bus reikalingas, ar atidėtas ir peržiūrėtas. Turime pasakyti, kad jis atitinka tik pirmą punktą: jis didina lankstumą, didina galimybes įmonėms prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Jis tikrai padidina žmogaus atsakomybę. Supraskite, kad mažėjančios garantijos, tai faktiškai nemažėjanti žmogaus vertė: tiktai didėjantis žmogaus būtinumas investuoti į save, į savo ateitį darbo rinkoje. Tikrai ta atsakomybė didėja, o mes jos dažnai neturime, nes geriau, kad kažkas pasirūpintų, bet tai praeitis. Kuo toliau, tuo labiau žmogus bus atsakingas už savo ateitį: pensinio aprūpinimo ir sveikatos, gyvenimo lygio ir darbo vietos, ir užimtumo. Čia yra ateitis ir niekas jau nepasikeis. Du kiti punktai – tai yra suderinimas su Lietuvos darbuotojais ir darbdavių interesais šitame variante neatliktas. Yra variantas, kuris buvo derintas Lietuvos darbdavių ir Lietuvos profesinių sąjungų atstovų – faktiškai jis balsavimui nebuvo pateiktas, todėl aš siūlau ir manau, kad yra būtina jį gražinti atitinkamai atsižvelgiant į gerbiamos ponios prezidentės pastabas, kurios kaip tik tarnauja trečiam punktui. Augant lankstumui, daugelis žmonių tikrai supranta, kad nėra kito kelio. Visame pasaulyje, visoje Europoje tas lankstumas didėja. Visos šalys ieško priemonių, kaip užtikrinti verslo stabilumą, bet verslo ne dėl verslo, ne dėl pelno, bet verslo dėl harmoningos socialinės raidos. Vadinasi, jeigu yra verslas, turi būti darbo vietos, turi būti tinkamas darbo apmokėjimas ir pelno, ir to turto tinkamas paskirstymas, kuris garantuotų ne tik atskiros įmonės funkcionavimą, bet visos visuomenės kryptingą raidą. Ypač tame laikotarpyje, jeigu jis bus atidėtas. Labai reikėtų sustiprinti, pirma, tai atitikimą Lietuvos sąlygoms: gražinti tuos visus susitarimus, kurie buvo pasiekti Lietuvos darbdavių ir profsąjungų, ir būtinai padidinti, peržiūrėti garantijas žmonėms, socialinio saugumo, finansines sąlygas, kurios garantuotų žmonėms pareigas laikinai praradus darbą ar greičiau atleistam. Tai reiškia, šito dabar yra nepakankamai - reikia tobulinti.

Kaip šis Darbo kodeksas atrodys Europos Sąjungos kontekste?

Nežinau, kaip jis atrodys. Jis ženkliai padidins lankstumą, sumažins socialines garantijas, atpigins kaštus. Tikrai sakyčiau, kad atpigins kaštus, tikrai sakyčiau iš makroekonominio požiūrio lyg padidins Lietuvos  ekonomikos investicinį patrauklumą, bet tai yra fikcija – netiesa. Kas iš to tokio popierinio, teisinio patrauklumo, kad dokumentuose bus parašyta. Pas mus lengva atleisti, lengva to nemokėti, galima paprasčiau organizuoti darbo laiką, numatyti viršvalandžius ir panašiai. Kas iš to, jei tai bus popieriuje, bet nebus žmonių, kuriuos bus galima samdyti tokiomis sąlygomis. Žmonių nebus, iš kur tie žmonės, kas iš to - neapsimoka. Formaliai tai turės teigiamą įtaką Lietuvos įvaizdžiui iš išorės žiūrint į mūsų teisinę sistemą, lyg ir patraukliai atrodys mūsų aplinka, nes tada kaštai sumažėja, taip supaprastėja darbo santykiai, bet realiai tas neveikia. Santykiai yra taikomi realiai darbo rinkai, o darbo rinkoje jie nematys žmonių. Niekas ir neinvestuos, jei nematys galimybių tų žmonių surasti, o mes tokiu būdu dar padidinsime savo nepatrauklumą, - tokia būtų reakcija. Aišku, formaliai darbdaviui bus šiek tiek paprasčiau atleisti ir formuoti santykius su darbuotojais, bet tų darbuotojų nebus. Todėl šiandien jums sakau - 2016 gruodį – 90 % visų registruojamų darbo vietų yra darbo vietos pastoviam darbui: jokio lankstumo darbdavys ten nepraneša, o siūlo stabiliausias sąlygas, kad žmogus ateitų ir galėtų dirbti, ir tokių yra dauguma. Suprantate, visoje Lietuvoje, 90 %, tai kam mums įteisinti lankstumą, jei tai visai neatitinka pačių darbdavių interesų. Reikia ieškoti kitokių mechanizmų, todėl būtinai sakau tą antrą punktą, kad reikia derinti su realiomis sąlygomis ir mūsų darbdaviai tikrai skiria daug dėmesio. Pusantrų metų buvo dirbta ieškant konsensuso tarp darbuotojų ir darbdavių, bet priimtas tas labiau radikalus variantas - jis neatitinka Lietuvos interesų.

Taip pat su profesoriumi kalbėjomės apie emigraciją iš Lietuvos ir jos mažėjimo perspektyvas bei naujosios vyriausybės planus mažinti valstybės tarnautojų skaičių. Visą interviu galite išgirsti radijo laidoje „Stotelė biblioteka" „Utenos radijo" bangomis FM 103.9 trečiadienį ir šeštadienį 14.00 val.