Motiejaus Miškinio „Rinktinių raštų“ pristatymo vakaras

M. Miškinio Rinktinių raštų pristatymas

Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje pristatytas solidus leidinys - Motiejaus Miškinio „Rinktiniai raštai", kuriuos išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centras.

Poeto Antano Miškinio vyriausias brolis Motiejus Miškinis (1898-1974) – įdomios biografijos neeilinė asmenybė. Nepriklausomos Lietuvos savanoris, diplomatas, mokytojas, vienas iš švietimo reformos strategų Lietuvoje. Vokiečių okupacijos metais – Vilniaus universiteto rusų literatūros dėstytojas. Pokaryje, kaip buvęs tautininkų partijos narys, nustumtas į kultūros nuošalę, tad galėjo užsiimti tik vertėjo darbu ir mokytojauti iki pensijos gimtuosiuose Juknėnuose.

Į leidinio pristatymo vakarą, kurį vedė kraštietė Gražina Kadžytė,  atvyko Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, redaktorė dr. Ilona Čiužauskaitė. Svečiai papasakojo, kad iki šiol Motiejus Miškinis daugiau buvo pažįstamas kaip „Lietuvių literatūros vadovėlio autorius", F. Dostojevskio, N. Gogolio ir kitų literatūros klasikų vertėjas. Tačiau jis yra parašęs daug ir kitų vertingų publikacijų, recenzijų. Turėdamas platų kultūrinį akiratį, į pedagogiką ir literatūrą jis žiūrėjo filosofo žvilgsniu, visur ieškodamas tautinės dvasios apraiškų. Literatūrą suvokė kaip svarbiausią tautos vienijimo ir dvasinio ugdymo priemonę. Raštuose  pateikiami ne tik Motiejaus Miškinio straipsniai literatūros ir kultūros klausimais, recenzijos, bet ir prisiminimai apie tėviškę, Pirmąjį pasaulinį karą, studijų metus universitete, sovietinio laikotarpio dvasinę ir kultūrinę situaciją Lietuvoje. Taip pat knygoje pirmą kartą skelbiami vertingiausi Motiejaus Miškinio laiškai.

Utenos A. Šapokos gimnazijos mokytojas ekspertas Stepas Eitminavičius savo pasisakyme paminėjo, kad, būdamas iš prigimties pedagogas, Motiejus Miškinis labai rūpinosi besimokančio jaunimo bendrąja ir literatūrine kultūra. Jo raštuose, nežiūrint to, kad straipsniai rašyti praėjusio amžiaus 4-ame dešimtmetyje, lituanistai ras žinių, kaip dirbti su moksleiviais, kaip formuoti jų literatūrinį skonį. Renginyje savo mintimis apie gimtuosius Juknėnus, apie A. ir M. Miškinių atminimo įamžinimą pasidalijo rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas.  A. ir M. Miškinių literatūrinės etnografinės sodybos muziejininkė Rimanta Gaidienė pateikė pluoštą prisiminimų-liudijimų, papildančių šio žmogaus šviesų paveikslą.

Poeziją savojo Juknėnų krašto tarme skaitė poetė Regina Katinaitė - Lumpickienė, muzikavo Adofo Driuko vadovaujamas styginis kvartetas.